Sau 082022
 

Metai prasidėjo, ir nėra ko čia labai laukti kol sniegas nutirps. Yra nemažai medžių rūšių, kurias formuoti žiemą yra geriau dėl padidėjusio šakučių lankstumo. Vieni tokių – maumedžiai. Štai ir buvo sugalvotas pavadinimas žieminiams formavimams – „Maumedžių vakarėlis”.

Nekantriai laukėme pirmojo metų savaitgalio. O kad nebūtų viskas vien uždaroje patalpoje, papildomai sumąstėme padaryti apšilimą gamtoje ir „payamadoriauti”. Metas tikrai tam tinkamas. Lengvas šaltukas reiškia – geriau pravažiuojami klaidūs miško keliai. Saikingas sniego sluoksnis netrukdo vaikščioti, nereikia klampoti per pusnis, bet medžių kamienai matosi žymiai geriau nei kitais metų laikais.

Skaityti toliau »

Sau 242021
 

Dar gegužės pradžioje šis blizgusis fikusas buvo „pasodintas“ ant pemzos luito tikintis, kad po keleto mėnesių jis prigis, o mes turėsime medį ant akmens. Šis laikotarpis kiek užsitęsė dėl mano kaltės, nes niekaip neprisiruošiau patikrinti, kaip gi ten vyksta tas šaknijimosi procesas. O ir augti fikusui teko nepakankamai gerose sąlygose.

21

Nors antžeminė dalis nuo šviesos stygiaus kiek peraugo ir ištįso, tačiau šaknys, kaip pamatysite, tik dar geriau įsitvirtino. Kaip ten bebūtų – nėr to blogo, kas neišeitų į gerą. Kadangi prieš Kalėdas reikia baigti visus nebaigtus darbus, tai metas būtų ir šio fikuso šaknis atidengt nuo kiminų. Skaityti toliau »

Sau 242021
 

Kaip jau kalbėjome anksčiau, bonsas gali būti ne tik dirbtinai susendintas medis, pasodintas paprastame substrate, bet ir medžio – akmens miniatiūra. Padaryti ją gana paprasta, nors praeina nemažai laiko, kol kompozicijos komponentai susiderina ir suauga tarpusavyje. Vis gi – tai gyvosios ir negyvosios gamtos simbiozė.

1-isisaknije fikusu auginiai

Nebandykime kažko įmantraus, o imkim ir padarykim tai paprastomis buitinėmis sąlygomis: namie ant palangės ar kieme – tiesiog ant šaligatvio plytelių. Kaip jau sutarėm pirmojoje dalyje, augalas bus Ficus ginseng. Tam, kad mūsų užmačia pavyktų, augalo reiktų pasirūpinti įšaknydintais fikuso auginiais iš anksto. Štai keletas iš rudens pamerktų į vandenį nugenėto fikuso šakelių – išsirenkam geriausią, labiausiai patikusią, gražiausiai išsišakojusią, turinčią gražiausias (ir kas ne mažiau svarbu – ilgiausias) šaknis. Skaityti toliau »

Sau 242021
 

Bonsų augintojai, siekdami kiek įmanoma priartinti savo kūrinius prie gyvosios gamtos, apart dviejų tradicinių komponentų – vazono ir medžio – sugalvoja pritaikyti nemažai įvairiausių detalių kompozicijai pagyvinti, suteikti jai savitumo ar paslapties. Tai ir samaninės dangos, ir natūralaus medžio ar akmens elementai, papildomi žoliniai augalai.

Vienas iš būdų suteikti bonsui savitumo ir originalumo yra jo pasodinimas ant akmens. Kartais panaudojant akmens platformas sukuriami ištįsi kalnų peizažai.

Šis procesas reikalauja papildomų darbo sąnaudų ir žinių. Ne kiekvieną augalą galima taip pakeisti, kad jis neskursdamas augtų dar nepalankesnėmis sąlygomis. Augančių ant akmens augalų šaknynas patiria daugiau stresų. Dienos metu akmuo gali labiau įšilti, naktį – atvėsti. Vidutinio klimato juostoje, kai augalai žiemai specialiai paruošiami ir žiemoja lauke, akmuo ir šaltis gali padaryti nepataisomą žalą medeliui.

Taigi, viskas priklauso šiek tiek nuo sėkmės ir gero pasirinkimo – tiek augalo rūšies, tiek uolienos tipo. Skaityti toliau »

Gru 192016
 

Turbūt nieks neužginčys, kad vielavimas ir genėjimas yra pagrindiniai bonsų antžeminės dalies formavimo būdai. Jų dėka suformuojama didžioji dalis bendro medžio vaizdo, atsiranda jo siluetas, detalės. Tačiau yra technikų, gerokai paspartinančių bonso formavimo procesą, leidžiančių greičiau pasiekti norimą rezultatą tiek po genėjimo, tiek po vielavimo. Viena jų – defoliacija – lapų ar spyglių pašalinimas aktyvios augalo vegetacijos metu. Skaityti toliau »

Sau 182016
 

Pirmojoje dalyje faktiškai apžvelgta viskas, nepamirštas net gi išskirtinai žiemiškas zyboldo obelų šakelių „traškumas”, skatinantis būti atsargiems. Bet, kaip minėjau – dar keletas medžių, keletas atvejų. Visi jie daugiau mažiau panašūs: nusižiūrimas medžio priekis, pasvirimo kampas (kurį reiktų pakoreguoti sekantį kartą persodinant), sutvarkomos didžiosios žaizdos, išgenimos „šabakštos”, suvieluojamos ir suformuojamos skeletinės vainiko šakos.

Viduržiemis... Ir niekam šie skanėstai nereikalingi...

Viduržiemis… Ir niekam šie skanėstai nereikalingi…

Viskas atrodo labai paprasta. Turbūt nereikia papildomų komentarų, kaip tą augalo priekį nusižiūrėti. Tai – gražiausioji jo pusė nuo apačios iki viršaus. Jei apačioje augalas gražesnis vienoje pusėje, o viršuje – kitoje, pirmenybė teikiama apatinei. Kodėl? Todėl kad viršutinę galima labai pasistengus performuoti, o tos vietos, kur kamienas pereina į šaknyną, nepakeisime jau niekaip.  Skaityti toliau »

Sau 182016
 

Tokios jau tradicijos – artėjant Kalėdoms, pradedam ruoštis ir puoštis, ir puošti medžius. Apie žiemos švenčių medžius ne taip jau mažai buvo kalbėta. Turbūt visi spėjot perskaityti prieš praeitas Kalėdas pasirodžiusį įrašą apie paprastą Kalėdų eglutę. Šventiniams medžiams skirta ir atskira tema forume. Vieni laikomės nusistovėjusių tradicijų ir puošiam paprastas nukirstas eglutes ar jų šakas, kiti tausojam medžius ir papuošiam dirbtines eglutes, dar kiti – ieškom kažko originalaus ir neįprasto.

Iš tikrųjų, tai pasitelkus fantaziją, šventinį medį galima suformuoti vos ne iš kiekvieno spygliuočio. Kad ir kokia būtų natūraliai augančio medelio laja, ją visada galima pakreipti norima linkme. Ir per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą gauti norimą rezultatą.

kiparisas sakutes

Skaityti toliau »

Gru 262015
 

medienaNuo šio medžio augimo posūkio bonso link „pradžių pradžios”, t.y. 2010-ųjų, jau praėjo beveik penki metai. Kas buvo padaryta iki šiol? Pirmiausia, tai medis po gal ir nelabai savalaikio iškasimo ir sunkios pirmos žiemos (jis buvo tik prikastas, net nepasodintas) prigijo. Augimas buvo vešlus, nepasireiškė jokios fiziologinės ligos, o kitokių ligų ir priešų forsitijos mūsų kraštuose beveik neturi. Tada buvo palaipsniui atkasama apatinė kamieno dalis, trumpinami ištįsę stiebai viršuje, šalinamos šoninės ir šakninės atžalos, trumpinamos, vieluojamos ir formuojamos tos negausios viršūninės šakelės. Ir taip palaipsniui forsitija „suprato”, kuria linkme reikia augti, ko iš jos norima.

Per penketą metų šio medžio atmirė beveik visa vidurinioji dalis. Net gi buvau pradėjęs galvoti, kad tai jau nebe vienas medis, o keletas. Bet šiemet vasarą persodinant pasirodė, jog visos tos „dalys” laikosi kartu tvirtai ir apačioje prie šaknyno yra suaugusios į vieną visumą. Taigi, galiausiai dabar yra susiformavusios trys nepriklausomos šaknų sistemos ir dvi viršūnės. Vieną viršūnę maitina du atskiri šaknynai, kitą (silpnesnę) – vienas.

Iki šiol oras žieminiam formavimui buvo labai palankus. Lauke laikėsi pliusinė temperatūra, tad be jokio streso medį galima pernešti į vėsią patalpą, sutvarkyti, ir vėl išnešti į žiemojimo vietą. Forzitijos formavimui tai – tinkamas atvejis. Pavasarį jį žydi anksti, tad ir persodinimas, ir formavimas tuo metu nelabai tinkami (paprasčiausiai pražiopsosim tinkamiausią laiką, kuris labai trumpas). O vasarą šiek tiek trukdo lapai. Tad sutvarkyti medį žiemą – geras pasirinkimas. Kas kitą – forsitijų žiemojimas ir augimas. Tokios pradžioje šiltos, o į pabaigą šalčiais pasiautėjančios žiemos forsitijoms nėra tinkamos. Žiemos pradžioje jos baigia savo ramybės periodą ir jau būna pasiruošusios sprogimui ir žydėjimui. Tada spustelėję šalčiai gali stipriai pažeisti tiek žiedinius, tiek vegetacinius pumpurus. Skaityti toliau »

Lap 302015
 
Prieš

Prieš formavimą

Kuo man patinka žiema, tai kad staiga kieme sumažėja darbų. Ir jei stipriai nesninga, galima pradėti niekur neskubėti. Bet prie skubėjimo įpratusiems tada atsiranda kažkoks vidinis diskomfortas. Geras vaistas nuo jo – žiemos formavimai. Taigi, vienas trumpas ir paprastas atvejis su zyboldo obelimi (Malus toringo).

Jau pasakodamas apie šių metų pasiruošimą žiemojimui užsiminiau, kad žiemai pasilikau visą lentyną ruošinių, kuriuos reiks sutvarkyti iki pavasario. Ko reiktų nepamiršti formuojant žiemos metu? Pirmiausia, tai reiktų atsižvelgt į oro temperatūrą. Jei medžiai savo formavimo eilės laukia lauke, reiktų juos įnešti į šaltą patalpą, kurioje temperatūra keletu laipsnių aukštesnė už nulį. Jei lauke speigas, kelių dešimčių laipsnių šaltis, aš esu linkęs laukti natūralaus atšilimo. Ir tik tada pernešu medį į garažą (būtent ten yra mano „žiemos dirbtuvės”), kad nebūtų labai ryškaus temperatūrų svyravimo. Skaityti toliau »