Spa 072013
 

Dažnas, pradėjęs domėtis bonsai kultūra, anksčiau ar vėliau pradeda rinkti medelių kolekciją. Viskas pagal galimybes. Vieni įsigyjam jau suformuotų, rimtesnių egzempliorių, kiti pradedam augintis savo sodą nuo mažo sėjinuko ar parsinešto iš miško ruošinio. Ir visais atvejais anksčiau ar vėliau kyla klausimas – į ką pasodinti ar persodinti medelį? Ruošinys, kol pagaliau jame įžvelgiame perspektyvą, gali gana ilgą laiką augti paprastame gėlių vazone. Bet vieną pavasarį jam ateina laikas po žiemos miego nubusti naujame, tik jam vienam skirtame inde (vazone, konteineryje). Tai tarsi naujas etapas bonsai medelio gyvenime. Ir būtent nuo šios akimirkos visų analizuojančių jį, besigrožinčių juo, kritikuojančių, kad padaryta „kažkas ne taip”, akys matys vieną visumą: medį, indą ir sąryšį tarp jų – substratą.

Apie bonsai medelių indus, jų formas, medžiagas, iš kurių jie pagaminti, kažkiek jau kalbėjome. Indo išorė svarbi bendram medelio-indo tandemo sukūrimui. Medžiagos, iš kurių pagamintas indas, užtikrina jo funkcionalumą konkrečiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, vieni indai gali atlaikyti žemas neigiamas temperatūras, kiti skirti tik kambario sąlygoms. Priklausomai nuo medžiagų, skiriasi indo svoris, šiluminė varža, imlumas drėgmei, laidumas orui.

Bet ne vien šie estetiniai ir fiziniai bonsai medelių indų parametrai lemia sėkmingą kompozicijos kūrimą ir paties medelio auginimą. Kai kurios svarbios detalės iš pirmo žvilgsnio nematomos, pasislėpusios apačioje ar net gi paties indo viduje. Visos jos – vazono dugne.

Pirmiausia, ar pastebėjote, kad dauguma bonsai indų, nepriklausomai nuo to, kokios formos ar dydžio bebūtų, turi „kojeles”. Kam to reikia? Čia viena tų nedidelių detalių, kurią atrado rytų sodininkai ir praleido europiečiai. Ar pastebėjote, kad ilgai augdamas paprastame vazone, medis pro drenažo angas išleidžia šaknis. Natūralu, kad augdamos šaknys ieško naujos erdvės įsitvirtinimui, naujų substrato plotų su maisto medžiagomis. Kadangi paprastas vazonas yra prigludęs prie paviršiaus, ant kurio stovi, tai tarp vazono apačios ir paviršiaus susidaro drėgna aplinka. Tokiame mikroklimate šaknys jaučiasi puikiai ir praaugusios sugeba net užkimšti apačioje esančias vazono drenažo angas.

Kas kita, kai indas, kuriame auga augalas, „pakylėtas nuo žemės”. Apačioje nebesikaupia drėgmė, oro srovės išpučia jos likučius po laistymo. Vos „kyštelėjusios” viršūnėlę pro tokio indo drenažo angą, šaknys iškart „supranta”: sausa – nieko gero čia neverta tikėtis. Ir toliau auga kita kryptimi. Taip drenažo anga lieka neužkimšta šaknų kamščiu, jos auga tik indo viduje. Judantis oras po indo dugnu tarsi pasyviai atlieka šaknų genėjimą ir formavimą, neleidžia joms išlįsti lauk.

Taigi, optimalus indo, drenažo angų ir indo kojelių dydžių santykis leidžia sutaupyti laiko (mažiau persodinimų, šaknų trumpinimų) ir išvengti problemų, kylančių išėjus iš rikiuotės drenavimo sistemai (šaknų atmirimas, substrato vandens ir dujų apykaitos sutrikimas).

Kita svarbi detalė – angos indo dugne. Jos gali būti kelių tipų: didelės, skirtos vandens pertekliaus nutekėjimui, ir mažytės – vieloms, kuriomis pririšamos šaknys, prakišti.

Konteineriai

Konteineriai: kairėje tik su drenažo angomis, dešinėje –  turintis papildomas angas, skirtas šaknis stabilizuojančioms vieloms prakišti

Ne visi bonsai indai turi mažąsias, tačiau didelės drenažo angos yra privalomos. Mažame substrato tūryje šaknys ypač jautrios ilgiau trunkančiam substrato užmirkimui. O ir paties substrato fizinė struktūra ir cheminė sandara po tokių užmirkimų pakinta ne į gerąją pusę (substratas supuola, mažėja pralaidumas orui, rūgštėja nuo anaerobinių procesų).

Ne mažiau nei didelės, tinkamai išdėstytos drenažo angos, svarbus yra vidinis indo dugno paviršius. Jis turi būti tolygiai žemėjantis drenažo angų link. Nepageidautinos jokios duobutės, jokie įlinkimai, vingiai ar nelygumai, galintys sukelti vandens užsistovėjimą.

Kaip greitai patikrinti, ar tinkamas vandens nuotėkis link drenažo angų indo dugne? Labai paprastai, „palaistykime” tuščią indą ir keletą minučių palaukime.

Konteineriai

Vanduo užsilaiko kairiąjame indo paviršiaus kampe

Konteineriai

Vanduo išbėga tiesiai pro drenažo angas

Tos vietos, kuriose neužsilaiko vanduo, labai greitai pradžius. Jei jos ties drenažo angomis, nuogąstauti neverta. Gerokai blogiau, jei jos kur nors indo kampe, prie šoninės sienelės. Blogiausias variantas yra kai dugnas jau akivaizdžiai „duobėtas”. Kartais tokie nelygumai būna virš indo „kojelių” (pavyzdžiui, kai pramoniniu būdu gaminant bonsai indus technologiškai yra svarbu išlaikyti vienodą molio sluoksnį).

Konteineriai

Virš indo kojelių įdubimus turintis bonsai konteineris

Šiuo atveju sprendimas taip pat yra paprastas. Tereikia augalams netoksiška hidrofobine (nesugeriančia vandens) medžiaga išlyginti nelygumus. Paprasčiausia kaip užpildą yra naudoti parafiną ar vašką.

Konteineriai

Žvakės vašku „užlydoma” konteinerio dugne esanti duobutė

Užpildui sukietėjus, galima drąsiai sodinti medelį…

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.