Dažnas, pradėjęs domėtis bonsai kultūra, anksčiau ar vėliau pradeda rinkti medelių kolekciją. Viskas pagal galimybes. Vieni įsigyjam jau suformuotų, rimtesnių egzempliorių, kiti pradedam augintis savo sodą nuo mažo sėjinuko ar parsinešto iš miško ruošinio. Ir visais atvejais anksčiau ar vėliau kyla klausimas – į ką pasodinti ar persodinti medelį? Ruošinys, kol pagaliau jame įžvelgiame perspektyvą, gali gana ilgą laiką augti paprastame gėlių vazone. Bet vieną pavasarį jam ateina laikas po žiemos miego nubusti naujame, tik jam vienam skirtame inde (vazone, konteineryje). Tai tarsi naujas etapas bonsai medelio gyvenime. Ir būtent nuo šios akimirkos visų analizuojančių jį, besigrožinčių juo, kritikuojančių, kad padaryta „kažkas ne taip”, akys matys vieną visumą: medį, indą ir sąryšį tarp jų – substratą.
Apie bonsai medelių indus, jų formas, medžiagas, iš kurių jie pagaminti, kažkiek jau kalbėjome. Indo išorė svarbi bendram medelio-indo tandemo sukūrimui. Medžiagos, iš kurių pagamintas indas, užtikrina jo funkcionalumą konkrečiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, vieni indai gali atlaikyti žemas neigiamas temperatūras, kiti skirti tik kambario sąlygoms. Priklausomai nuo medžiagų, skiriasi indo svoris, šiluminė varža, imlumas drėgmei, laidumas orui.
Bet ne vien šie estetiniai ir fiziniai bonsai medelių indų parametrai lemia sėkmingą kompozicijos kūrimą ir paties medelio auginimą. Kai kurios svarbios detalės iš pirmo žvilgsnio nematomos, pasislėpusios apačioje ar net gi paties indo viduje. Visos jos – vazono dugne. Skaityti toliau: Indo dugnas. Ką reiktų jame pamatyti?
Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai 2015 m. sausio 10 d., šeštadienį, 14.00 val. kviečia visus, besidominčius bonsai medeliais, į keleto valandų praktinį seminarą „Bonsų persodinimas“, vyksiantį Japonų kultūros namuose, Kosciuškos g. 26, Vilniuje.