Žali horizontai. Praktika

Kalbant apie bonsus, labai dažna tema „nuo ko pradėti?”. Ir čia galima išgirsti visokiausių nuomonių, išvedžiojimų, pagrindimų. Vieni įsitikinę, kad geriausia nuo sėklos – tada gali stebėti savo augintinį nuo pat jo gimimo (sudygimo). Kiti gi tvirtina, kad tam reikia labai daug laiko, kad neapsimoka tiek laukti – geriau įsigyti (nusipirkti, išsikasti gamtoje)  jau paūgėjusį medį ir jį toliau formuoti. Kiekviena nuomonė yra savaip teisinga, kiekviena galbūt tinka skirtingų charakterių žmonėms, tačiau diskusijos apie pradžią neturėtų likti vien diskusijomis. Taigi, pradėti reikia! Ne taip svarbu nuo ko konkrečiai, svarbu – pradėti…

Parodos metu, sekmadienį po pietų, lankytojai galėjo pamatyti keletą galimų būdų, kaip pradėti formuoti savo pirmąjį medį. Nereikia manyti, kad per gal ir daugiau nei valandos užsiėmimą galima gražiai ir kruopščiai suformuoti pradinį bonsai medelį iš pradinio ruošinio – sutvarkyti šaknis, sumažinti jų gniužulą, pasodinti, iškarpyti vainiką, suvieluoti ir suteikti medžiui bet jau pirminę formą, nusakančią tolimesnio augimo ir formavimo kryptį, stilių.  Visam tam reikia kur kas daugiau laiko. Tačiau, kad pamatyti ir suprasti pagrindinius momentus, valanda yra tas laiko tarpas, per kurį klausytojas nespėja pavargti ir bent jau bendrais bruožais pamato, kuria linkme turėtų eiti, ką daryti.

1 dalis. Kazokinis kadagys

Keletą metų auginto kadagio sodinukas ištraukiamas iš vazono. Pirmiausia  sutvarkomos šaknys. Mediniais pagaliukais  iškedenamos šaknys, iš jų išpurtomos žemės. Jos patrumpinamos, kad tilptų į naują, ganėtinai mažesnį vazoną.

Kadangi sodinukas akivaizdžiai dvikamienis ir per didelis, viena jo dalis yra atskiriama. Ją galima bus pasodinti ir auginti toliau kaip ruošinį arba iš jos pradėti formuoti naują bonsai medelį.

Substratas paruoštas iš anksto. Kadangi po pirminio formavimo kadagys turės vėl gana intensyviai augti ir šakotis, jam ruošiamas derlingesnis substratas, sudarytas iš durpių, daržo (lapinės) žemės, stambaus smėlio ir ceolitinio sorbento. Atitinkamai parenkant proporcijas žemė – durpės – smėlis – sorbentas 4:2:1:0,5. Toks mišinys yra pakankamai derlingas ir ganėtinai laidus orui bei drėgmei, o kartu ir gerai drėgmę sulaikantis. Ceolitinis sorbentas, pasižymintis jonų mainų sorbcija, greitai sugeria drėgmės ir trąšų perteklių, o pastarųjų sumažėjus substrate, atiduoda jas augalui.

Pro naujojo vazono drenažo skylutes prakišamos vielos, pilama substrato, tarp vielų ant substrato dedamos sutvarkytos patrumpintos kadagio šaknys, gražiai ant jo paskleidžiamos ir apipilamos substratu. Vielos užsukamos viršuje taip, kad per daug nesuspaustų šaknų, bet laikytų medį reikiamoje padėtyje. Užpilamas reikiamas substrato kiekis. Palaistoma.

Tada imama tvarkyti antžeminė augalo dalis. Iškarpomos nereikalingos šakos ir smulkesnės šakutės. Toliau vykstantis visas vielavimo ir šakų lankstymo procesas priklauso nuo kiekvieno estetinio supratimo, augalo rūšies bei nusimatytos jo formavimo vizijos.

Buvo bandoma paruošti kadagį tolimesniam formavimui moyogi stiliumi – natūraliai augantis medis, šiek tiek vingiuotu kamienu, retoku vainiku. Todėl šakų palikta ne daugiau trečdalio, dviem trečdaliais paliktosios sutrumpintos. Suvielavus atlenktos norima kryptimi. Šis kadagys praeis dar ne vieną formavimo etapą kol ims panašėtį daugiau ar mažiau į klasikinį bonsą. Tačiau pirmieji žingsniai ta kryptimi padaryti.

Kadangi medis augs lauko sąlygomis, svarbu užtikrinti infekcijos žalos prevenciją. Todėl kiekviena didesnė žaizda, padaryta genint, turi būti krupščiai užtepta kokiu nors tepalu: sodo, ar specialiai bonsų formavimui skirta derva. Mažesnių šakučių užtepti nebūtina. Tačiau reikia kruopščiai iškarpyti jų viršūnėles. Viršūnėlių pašalinimas skatina tolimesnį augalo šakojimąsi, jis darosi vešlesnis.

Baigus persodinimą ir formavimą kadagys buvo dar kartelį palaistytas ir gerai supurkštas.

2 dalis. Augalas ant akmens

Bonsas – tai ne vien medis miniatiūroje. Formuojant jų kompozicijas neretai kreipiamas dėmesys tiek į vazoną, tiek į papildomus elementus. O ir istoriškai bonsai atsirado pirmiausia ne vazonuose, o buvo formuojami kaip kalnų peizažai.

Gana paprasta net neįgudusiam augintojui yra pamėginti „užkelti” medį ant akmens. Tokia procedūra ir buvo pademonstruota antrojoje užsiėmimo dalyje.

Margalapis Ficus benjamina buvo „pasodintas” ant pemzos gabaliuko. Apvyniotas kiminais ir įkomponuotas tokiame pačiame substrate, kurio sudėtis pateikiama pirmojoje šio straipsnio dalyje. Kadangi šį procesą išsamiau jau esu aprašęs kitoje svetainėje, manau neverta kartotis tekeičiant sodinamo augalo nuotraukas. Taigi, kviečiu užsukti ir susipažinti su teorija ir detaliu pavyzdžiu.

Tikiuosi naujoji fikuso šeimininkė sugebės juo tinkamai pasirūpinti ir po keleto metų mes pamatysime šį augalą parodose.

3 dalis. Kininio kadagio formavimas

Parodos lankytojai taip pat galėjo susipažinti ne tik su pradiniu augalo formavimu, bet ir pasižiūrėti, kaip toliau gali būti formuojamas augalas.

Parodos dalyvis Arūnas Patapas iš Alytaus pademonstravo, kaip galima modifikuoti augalo išvaizdą toliau jį formuojant.

Manau suprantate, kad ne visas nuotraukas galima sudėtį į straipsnį. Mėgstančius daugiau gilintis į procesą pagal vaizdinę medžiagą, kviečiu užsukti į Bonsai Vilnius nuotraukų galeriją ir pasižvalgyti po albumus su aprašymais.

Jogaila Mackevičius

Linos Deimantavičiūtės ir Ingos Smaidžiūnienės nuotraukos