Vas 092011
 

Naudojant gana paprastus įrankius ir priemones bėgant laikui suformuojami miniatiūriniai medžiai bonsai. Kruopščiai vario, aliuminio ar jo lydinio viela apvyniotos šakutės išlankstomos norima kryptimi, patrumpinamos. Jei reikia, naudojamos timpos, atatampos, atramos. Toliau viskas priklauso nuo paties medžio ir laiko.

Tačiau visas miniatiūrinių medžių formavimo technikos gudrybes galima panaudoti ir kitiems, tiek atvirame grunte, tiek vazonuose auginamiems sumedėjusiems augalams, iš kurių jų augintojas net nemano formuoti medžio miniatiūroje.

Standesnėmis ir storesnėmis vielomis galima pakreipti norima linkme augti net ir sodo vaismedžių neklusnias šakeles, kurių nepavyksta suformuoti vien genėjimu.

Taip pat galima pakeisti ir vazonuose auginamų dekoratyvinių augalų išvaizdą. Nesunkiai pasiduos pagražinamos kinrožės, kamelijos, azalijos, gardenijos.

Daugelis kambariuose auginame vieną ar kitą citrusinių atstovą. Vieni laukiame vaisių augindami citriną iš sėklos, kiti nusiperkame jau skiepytus mandarinmedį, kinkaną, apelsinmedį. Kaip žinia, citrusiniai yra įnoringi ir auga kaip nori,  jiems sunku suformuoti gražų vainiką.

Šiuo atveju labai gali pagelbėti vielavimas. Tik suvielavę mes nelankstome šakų norėdami suteikti vainikui natūralumo, negenime, stangdamiesi sumažinti lapus, susmulkinti šakutes. Mes tiesiog suteikiame skeletinėms vainiko šakoms reikiamą augimo krypti, o būsimas vaisines šakutes atlenkiame reikiamu kampu. Taip užsipildo tušti vainiko tarpai, optimaliau išnaudojama erdvė, o medelis įgauna patrauklesnę išvaizdą.

Panagrinėkime vieną atvejį pavyzdžiais. Turime skiepytą kalamandiną, kuriam daugiau nei 10 metų. Poskiepis – citrina. Taip jau gavosi, kad laikui bėgant ir poskiepis ėmė auginti šakas, kurios po kiek laiko pražydo ir ėmė derėti. O taip net gi įdomiau – ant vieno medžio vienu metu noksta dviejų rūšių vaisiai – ir citrinos, ir kalamandinai.

Tačiau po keleto gausių derėjimų medis ėmė sekti, išretėjo vainikas, susmulkėjo šakos, poskiepis ėmė represuoti įskiepį, pats medis ėmė prarasti dekoratyvumą.

Atlikus genėjimą, ne visada galima tikėtis, kad citrusinis augalas atžels taip kaip norėtųsi, todėl nereikia skubėti imt sekatorių ir žirkles, pabandykime šakas paformuoti ir vieluojant.

Darbo tikrai daug, kaip su nemažu suaugusiu bonsu. Citrusinių vaisinės šakutės nužydėjusios ir nokinančios vaisius nuo pastarųjų svorio nulinksta žemyn. Tačiau nurinkus derlių kažkodėl pradėjusios atsitiesti „įsivažiuoja” per daug – ima augti vos ne tiesiai į viršų kaip kokie vilkūgliai. Tokį jų augimą nesunku koreguoti vieluojant. Taigi, apsišarvuojame kantrybe ir imamės darbo, vyniojame atitinkamo storio vielą (viela turi nulenkti vieluojamą šakutę pati neišlinkdama) ir kantriai ja apsukame šakutes, iškart arba po visko išlenkdami jas norima kryptimi.

Nebūtina viską pabaigti tą pačią dieną. Sutvarkę vieną vainiko šaką, kitos galime imtis po kurio laiko. Skubėjimas nepadės, o galutiniu rezultatu galėsime pasidžiaugti dar po keleto savaičių.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.