Vas 102011
 

Turbūt nėra kitos tokios medžių rūšies, kuriai formuojant bonsą galima būtų pritaikyti tiek daug stilių, kaip fikusai. Jiems tinka viskas – nuo paprastųjų chokkan, hokidachi, įmantriųjų bankan, neagari, iki daugiakamienių. Kiek sunkiau gal sektųsi suformuoti svyrančią kaskadą – šie augalai augdami linkę stipriai „šauti” į viršų, tačiau nuolatos tramdant naujus ūglius vielavimo pagalba, įmanoma ir tai.

Taigi, auginant fikuso bonsą, pirmiausia, turbūt būtina daugiau susipažinti su jo fiziologiniais poreikiais, nedideliais kaprizais žiemos metu (kai sausas oras ir stinga šviesos), gana dideliu apetitu maisto medžiagų atžvilgiu, nei su formavimo niuansais. Formuoti jie leidžiasi lengvai. Šie atrodo sukurti bonsams. Greitas augimas, stipti regeneracija tiek gydant žaizdas, tiek ataugant iš miegančių pumpurų, lengvas vegetatyvinis dauginimasis, nedaug kenkėjų ir ligų, rūšių ir formų įvairovė, lanksti mediena, greitai storėjantys stiebai ir šakos, nesunkiai smulkėjantys lapai – daugiau privalumų neturi turbūt nė viena kita augalų, naudojamų bonsams, gentis.

Iš trūkumų paminėtina nebent tai, kad suvieluotos ir lankstomos fikusų šakutės kartais „lūžta be įspėjimo”, arba per stipriai užveržus vielą (sutrikdžius sąlyginai tirštų pieniškų sulčių apykaitą augale) nudžiūna. Bet šiuos trūkumus galima nesunkiai apeiti atsargiau elgiantis su augalu vielavimo metu.

Bet lazda ir čia turi du galus. Kai kurie bonsų augintojai tokį fikusų auginimo ir formavimo paprastumą ima sutapatinti su augalo „prastumu” – galime rasti nemažai replikų literatūroje ir elektroninėje erdvėje apie „netikrus bonsus” (tokių nebūna!), nevertingus ir pan. Net nežinau, kokius argumentus čia reikėtų pateikti, kad nuo tokių nuomonių apgint šį augalą… Gal tiesiog palikt galimybę kiekvienam augintojui nuspręsti pačiam, patinka jam šis augalas ar ne. Kartą besilankant Alytuje, „Ryto rasos” sode teko matyti visą „fikusų bendruomenę” išdidžiai besipuikuojančią kiemo vidury tarp kitų bonsų. Jei jau pripažinti bonsų meistrai šių medžių neišskiria iš savo kolekcijos, gal vis gi jie šio to verti… Tad gal palikime šiuos svarstymus ir pereikim prie keleto konkrečių pavyzdžių.

Bonsai meistrai iš Prancūzijos Izabelė ir Remi Samson savo knygoje „Kaip sukurti ir išauginti bonsai” nurodo, kad iš fikusų galima formuoti net 32 stilių bonsus. Būkime kiek kuklesni ir bent jau teoriškai pasižiūrėkime į tris, labiausiai „prieinamus” pradedantiesiems bonsų augintojams. Taigi, turim tris visiškai skirtingus medžius, bonsų ruošinius

Pirmiausia, blizgusis fikusas (Ficus giseng) – labai dažnai prekybos augalais aikštelėse sutinkamas augalas. Neišrankus aplinkai, todėl augintojų mėgstamas. Išskirtinė savybė – viršutinėje dalyje sustorėjusios šaknys. Pasodinus tokį augalą vazone taip, kad sustorėjusi šaknų dalis būtų virš žemės paviršiaus, mes jau turime įsivaizduojamai storakamienį medelį. Belieka „sutramdyti” šakas.

Tiesą pasakius, nelabai žinau kaip pavadinti tokį stilių. Vadovaujantis apibrėžimais, tiktų ir neagari, ir hokidachi…

Kadangi šie augalai gerai šakojasi iš pamatinės stiebo dalies, prekybininkai, prieš tiekdami juos rinkai, nupjauna kamieną. Naujos šakos greitai atželia. Faktiškai parduodamos „šaknys ir šakos”. Kiek teko pastebėti, daugelis augintojų nežino, ką daryti su tomis šakomis, kaip jas formuoti. Dažniausiai jos auga tiesiai į viršų, ilgainiui pasiekdamos pusę metro ir daugiau. O norėtųsi, kad vainikas būtų mažesnis, platesnis ir kompaktiškesnis.

Tai padaryti nesunku. Reikia drasiai keletą kartų nugenėti visas šakas, paliekant vien šaknis. Dėmesio! Palankiausias tam metas – pavasaris, kai augalas jau pradeda intensyviau augti. Jei atželenčios šakos jums dar atrodo per stambios, nugenėkite jas dar kartą.

Taip ilgainiui sulauksite gležnų mažų atželiančių šakučių, kurias bus nesunku 1 mm skersmens viela suvieluoti ir suteikti joms norimą formą.

Tokio medelio vainiko ir „šakninio” kamieno aukščiai turėtų būti apylygiai, o vainiko skersmuo neviršyti „kamino” aukščio.

Kiti du medžiai priklauso kitai fikusų genties rūšiai – benjamino fikusui (Ficus benjamina). Tokių storų šaknų čia niekada nepamatysim, o šio fikuso šakutės ir lapai yra gal kiek grakštesni, plonesni, greičiau smulkėjantys.

Yra išvesta nemažai šio fikuso formų, pasižyminčių skirtingomis morfologinėmis savybėmis. Tame tarpe – ir margalapių.

Nuotraukoje dešinėje – kelerių metų benjamino fikuso vienstiebis medelis., savo augimo forma artimiausias turbūt hokidahi stiliui.

Iki šiol buvo vien tik genimas, tačiau akivaizdu, kad atėjo laikas pradėti ir formavimą vielomis.

Šio fikuso vainiko šakų storis – apie 1 cm, o paskutiniojo prieaugio šakutės tėra 1-2 mm. Bet kaip minėjau – fikusų mediena minkšta, šakos lanksčios, todėl naudotinos 1-2 mm storio vielos.

Vertėtų atminti, kad trapiausios yra 5-10 mm šakutės. Būtent jos yra linkusios lengvai lūžti tiek vieluojant, tiek lankstant. Fikuso šakutė nulūžta iškart visa, retai pasitaiko atveju, kad ji įskyla, atlūžta.

Trečiasis ruošinys taip pat priklauso rūšiai benjamino fikusas (Ficus benjamina), bet yra margalapė (‘Variegata’) jo forma.

Nuotraukoje – daugiakamienis medis. Tiksliau gal – medis supintu kamineu. Tokio kamieno atskiros dalys storėdamos taip suauga, kad atrodo kaip vienas gumbuotas, vingiuotas, vientisas kamienas.

Beje, išduosiu paslaptį. Stipriai auganti sveika fikuso šaka gali gana stipriai suaugti su jau negyva to paties augalo dalimi, ja pasinaudodama kaip ramsčiu, ilgainiui apaugdama. Po kiek laiko net gi neįmanoma atskirti, kad čia kažkada būta dviejų nepriklausomų augalo dalių.

Stiliaus pavadinimas priklauso nuo to, kaip žiūrėsim į kamieną. Jei kaip į vieną augalo organą, tada galėtumėm tai vadinti hokidachi. O jei kaip į daugelį kamienų, augančių iš vieno pagrindo – kabudachi.

Toliau formuojant nuotraukoje esantį augalą, vertėtų ir toliau supinti atskiras šakas, kad vientisas kamienas būtų iki pat vainiko.

Patį vainiką reikia stipriai retinti, trumpinti atskiras šakas tuo skatinant šakojimąsi. Ir žinoma, šias procedūras geriau atlikti pavasarį, kai daugiau saulės šviesos. Tada naujai atželiančios šakos turės trumpesnius tarpubamblius ir atrodys estetiškai patraukliau.

Dabar neformuosime nė vieno šių fikusų. Palauksim šviesesnių ir ilgesnių dienų, padarysime tai pavasariui įpusėjus.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.