Bir 202014
 

Turbūt sėkminga galima laikyti kiekvieną kelionę, jei po jos praėjus mėnesiui įspūdžiai vis dar išlieka ryškūs. Šiemet Lenkijos pietuose teko apsilankyti keletą kartų. Tiek pirmasis, tiek antrasis vizitas ilgam išliks atminty. Kovo mėnesio kelionė į Valbžychą buvo kiek tolimesnė, Vroclavas nuo Vilniaus arčiau visu aštuoniasdešimčia kilometrų, t.y. dešimtadaliu.

Šiemet Europos bonsai konvenciją Europos bonsai asociacija organizavo Lenkijoje, Vroclavo mieste. Šis renginys šiemet sutapo su Europos bonsai asociacijos trisdešimtmečio jubiliejumi. Kitais metais konvenciją žadama organizuoti Lietuvoje.

Apsispręsti ir nuvykti į geriausių Europos bonsai meistrų darbų parodą tikrai nebuvo sunku. Kelionė automobiliu trunka apie 12 valandų, tad keletui vairuotojų ekipaže tai tikrai neprailgsta. Miestas gausiai lankomas turistų, turintis nemažai puikių viešbučių, gera turizmo informacijos centrą, įsikūrusį centre, Turgaus aikštėje, daug lankytinų vietų. Tačiau ne architektūra grožėtis vykome…

Bonsai paroda ir kiti konvencijos renginiai vyko IASE konferencijų centre.

Vos užsukę lankytojai (net gi be bilieto) iškart galėjo apžiūrėti prekybinę salę, kurioje galima buvo įsigyti turbūt visko, ko tik reikia bonsai kultūrai puoselėti: nuo paprasčiausių įrankių ir priemonių, iki bonsai ruošinių ar net gi suformuotų medelių. Turbūt didžiausias pasirinkimas buvo bonsai indų ir įvairiausių ruošinių.

Toliau – demonstracijų salė, kurioje visas tris dienas vyko parodomieji formavimai. Antrąjame aukšte – medžių paroda.

Parodos nuotraukos (juk vaizdas visada iškalbesnis už tekstą) svetainėje buvo patalpintos iškart po kelionės. Konvencijos 155 medžių bonsų ekspozicijoje savo kūrinius demonstravo viena bonsai studija iš Vengrijos – Marzika Bonsai Studio – ir 82 meistrai iš 14 pasaulio šalių (Austrijos, Čekijos, Danijos, Italijos, Jungtinės karalystės, Lenkijos, Lietuvos, Monako, Nyderlandų, Prancuzijos, Slovakijos, Šveicarijos, Vengrijos, Vokietijos). Kiekvieną medį virtualiai galima pamatyti nuotraukų galerijose (1, 2). Žinoma, gyvai pamatyti juos žymiai smagiau. Didelėje, šviesioje salėje, atrodo, galėtum išbūti ne vieną dieną, vėl ir vėl grožėdamasis paroda. 

Pirmąsias dvi dienas parodos lankytojai galėjo net gi keletą kartų per dieną stebėti parodomuosius formavimus. Ryte abi šias dienas vyko Lenkijos bonsai asociacijos organizuojami jaunųjų talentų pasirodymai.

Kaip bebūtų gaila (visur suspėti negali), bet teko pamatyti tik pirmosios dienos jaunųjų meistrų formavimą.

Po pietų lankytojų laukė Lenkijos bonsai asociacijos meistrų pasirodymas. Savo meistriškumą demonstravo Boleslaw Wujczyk, Pawel Kowalik, Marek Gajda, Bartosz Warwas, Rafal Wodzicki, Sebastian Zydek, Pawel Jakubowski ir Krzysztof Kowalski.

Antrą dieną iš pat ryto nusprendėme aplankyti už aštuoniasdešimties kilometrų esantį Valbžychą su jo pasakiška pilimi, kalno terasose sukurtais sodais ir oranžerija, pasigrožėti ir ten eksonuojamais bonsais.

Grįžę tespėjome pamatyti rytinio jaunųjų talentų formavimo rezultatus – keliolika suformuotų kadagių, kurie prieš formavimą turėjo atrodyti labai panašiai, o po formavimo nebuvo likusių dviejų vienodų.

Antrosios dienos popietės programoje – „Šeštadienis su žvaigždėmis”. Pasaulyje gerai žinomi bonsai meistrai – Kevin Wilson iš Jungtinės Karalystės ir Pavel Slovák  iš Čekijos – visą popietę lankytojų dėmesį buvo prikaustę prie dviejų medžių – kadagio ir pušies.

Iškarto atsiprašau už nuotraukų kokybę – gavosi kaip gavosi.

Stebint parodomuosius formavimus įvairiuose renginiuose, mane visada glumino du dalykai – silpnas apšvietimas ir meistro padėtis žiūrovų atžvilgiu. Dėl apšvietimo turbūt viskas aišku, nes nuotraukos nėra labai aiškios. Meistras juda, judina medį, o jei dar ir lempos mirga – procesą rezultatą įamžint sunku.

Kitas aspektas – meistro (ir medžio) padėtis. Kai atliekamas formavimas kartais „paslepiamas” nuo žiūrovų. Suprantama, formavimas – kūrybinis procesas, ir kiekvienam žmogui reikia bent minimalios privačios erdvės savo vizijai įgyvendinti nesibaiminant, kad į formuojamo medžio vainiką nosį įkišęs smalsuolis neišsibadytų akių su sukamomis vielomis. Bet meistro pasirodymas taip pat ir mokomasis procesas. Medžio stebėjimas iš tolo ne daug ko gali išmokyti, norėtųsi pamatyti ir dirbančių pirštų techniką. Kartais pagalvoju, kad gyvenant technikos amžiuje galima būtų kur palubėj ar šone įmontuoti vaizdą priartinančią vaizdo kamerą, leidžiančią žiūrovams stebėti viską iš gerokai mažesnio atstumo, tarsi dalyvaujant procese.

Nepaisant visų techninių „sunkumų”, parodomieji formavimai kiekvieną kartą gali sukelti daug kūrybingų minčių. Juk parodomį įvairūs medžiai, stiliai ir technika. Pabandžiau nufilmuoti ir keletą video siužetų, tad turintys kantrybės gali pasižiūrėti ir patį formavimo procesą.

Trečioji diena – jungtinių pajėgų pasirodymas. Dešimt meistrų iš įvairių pasaulio šalių: Bernard Jaworowicz (Monakas), Kęstutis Ptakauskas (Lietuva), Kurt Jaritz (Austrija), Marc De Beule (Vokietija), Walter Schmutz (Šveicarija), Martin Nielsen (Danija), Ruud Halink (Prancūzija), Sandor Papp (Vengrija), Tomaz Kovsca (Slovėnija) ir Werner Busch (Vokietija).

Kaip bebūtų gaila, šio pasirodymo stebėti iki galo nepavyko. Viskas turi pradžią ir pabaigą, tad ir mūsų viešnagė Vroclave baigėsi – teko skubėti namo…

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.