Rgp 312011
 

Tikrosios miltligės pažeistas ąžuolo lapas

Antroje vasaros pusėje ant medžių lapų gali atsirasti balsvas ar pilkšvas apnašas. Pradžioje jis būna lygus, vėliau įgauna aksomo tekstūrą, keičia spalvą. Tokie pažeisti lapai ima anksčiau gelsti, kristi, dažnai deformuojasi.

Tai – miltligės. Parazitinių grybų sukeliamos infekcinės augalų ligos.

Atrodytų, kas čia tokio? Pageltę lapai deformuoti lapai nukris ir kitą pavasarį išaugs nauji, sveiki. Be to, bonsai dažnai auginami gerai ventiliuojamoje aplinkoje, jų vainikai nesutankėję, jie nepertręšiami. Tačiau vis gi pasitaiko, kad vienas kitas medis ima ir sunegaluoja.

Deja, parazitinis grybas siurbia augalo sintetinamas maisto medžiagas, todėl jų mažiau lieka pačiam augalui. Negana to, grybas pažeidžia lapus – saulės energijos asimiliacijos ir maisto medžiagų sintezės organą. Šios pažaidos sąlygoja sintetinamų maisto medžiagų kiekio sumažėjimą. Taigi, žala keleriopa: medžiui neleidžiama kaip įprasta apsirūpinti maisto medžiagomis, jos yra iš jo atimamos. Medis silpsta.

Stipriai miltligės apnikta ąžuolo šakutė

Kas dažniausiai sukelia parazitinių grybų infekcijas, kas sąlygoje sergamumą ar atsparumą joms?

Pirmiausia, tai yra genetiškai sąlygotas rūšinis atsparumas. Vienos augalų rūšys ar veislės yra atsparesnės už kitas. Tai gali būti susiję su augalo sintetinamais apsauginiais junginiais, jo fiziologija, anatomine sandara.

Tačiau daug kas priklauso ir nuo agrotechnikos. Esant drėgnam, nejudriam aplinkos orui parazitiniams grybams vystytis yra geresnės sąlygos.

Yra nustatytas net gi ryšys tarp lapų paviršiaus higienos ir sergamumo įvairiomis infekcinėmis ligomis. Švarūs lapai, nedulkėti, nežemėti gali aktyviai kvėpuoti, pasisavinti iš atmosferos tiek deguonį, tiek anglies dvideginį, juose intensyviai vyksta metabolitiniai procesai, tokie lapai auga sveiki, „nepridusę“ ir tikimybė susirgti miltlige yra mažesnė. Švarūs lapai – efektyvi infekcijos prevencijos priemonė.

Miltligės pažeisti lapai nuvysta greičiau

Augalo atsparumas infekcijoms yra sąlygojamas ir šakninės mitybos. Pertręšti azotu augalai nors stipriau auga, bet darosi imlesni ligoms. Kadangi bonsams azotas yra ribojamas, jie dėl šios priežasties miltlige serga labai retai, nors tai ir įmanoma.

Ką daryti, jei augalas vis tik susirgo?

Miltligė būna dviejų rūšių – tikroji ir netikroji. Šis skirstymas paremtas grybo-sukėlėjo sistematika.  Tikrąją miltligę sukelia Erysiphales eilės parazitiniai aukšliagrybiai, netikrąją – Peronosporales eilės parazitiniai oomicetai. Abiejų miltligių simptomai panašūs, todėl kiekvieną kartą reikėtų pasitikrinti literatūroje, internete, kokia miltligės rūšimi linkę sirgti jūsų augintiniai. Nuo to priklauso gydimui pasirenkama medžiaga.

Miltligės atveju purškiama fungicidais (grybus žudančiais preparatais). Jų prekyboje būna įvarių. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne visi jie rekomenduojami paprastam augintojui. Registuotus (leidžiamos naudoti Lieuvoje) augalų apsaugos priemonės skirstomos į du sąrašus – profesionalaus ir individualaus naudojimo. Profesionalaus naudojimo sąraše esančius preparatus turi teisę naudoti tik žemės ūkio srities išsilavinimą turintys specialistai arba asmenys išklausę specialius kursus ir turintys jų baigimo pažymėjimą. Individualiame sąraše esantys preparatai yra prieinami visiems, jie mažiau toksiški (kas be jokios abejonės svarbu jūsų sveikatai), mažiau kenkentys ir pačiam augalui, bet kiek mažiau efektyvūs.

Tiek profesionalaus, tiek individualaus naudojimo sąraše galima rasti specifinių fungicidų netikrajai ir tikrajai miltligėms. Dabartiniu metu netikrajai miltligei naikinti ant dekoratyvinių augalų (o šiai kategorijai priskiriami ir bonsai) rekomenduojamas Previcur 607 SL, tikrajai – Topas 100 EC. Manau, nereikia priminti, kaip svarbu laikytis gamintojo instrukcijos ir atsargumo priemonių naudojant augalų apsaugos priemones.

Apibendrinant. Jei norite išvengti miltligės, stenkitės auginti savo medžius švarius, nupurškite juos taip, kad neliktų jokių dulkių, subalansuokite trąšas (nepertręškite azotu). Vos pastebėję pirmuosius požymius – gydykite. Purškite augalų apsaugos priemonėmis.

Informacijos šaltiniai:

  1. Miško sanitarinė apsauga,
  2. Wikipedia,
  3. Augalų apsaugos informacija.

Jogaila Mackevičius

Nerijaus Smaidžiūno (2), Jogailos Mackevičiaus (1,3) nuotraukos

Sorry, the comment form is closed at this time.