Juodoji keramika yra unikalus Lietuvos kultūros paveldas. Nuo neolito laikų baltų tautos šiuo būdu degė laidojimo urnas ir kitus kulto indus. Pirmame mūsų eros tūkstantmetyje ypatingai daug juodosios keramikos dirbinių galingos baltų genties – prūsų – teritorijoje palei Baltijos jūrą. Nuo XII a, susiformavus Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, šis degimo būdas buvo populiarus ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir jai tada priklausiusiose slavų kunigaikštystėse. Viduramžiais juodosios keramikos servizai stovėdavo ant turtingųjų Vilniaus gyventojų stalų.
Ši keramika degama redukcinėje terpėje, be cheminių priedų bei glazūrų, todėl ji yra ekologiška ir patikima.
Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kur šis ypatingas degimo būdas išsaugotas ir sėkmingai gyvuoja. Juodosios keramikos degimo išsaugojimui bei šios patirties skleidimui 1995 metais Vilniuje buvo įkurtas Juodosios keramikos centras. Skaityti toliau: Juodosios keramikos centras „Molio laumė”
