Vos tik pradėjus domėtis bonsai kultūra tampa aišku, kad ne visos medžių rūšys tam vienodai tinka. Vieni medžiai nuo seno auginami ir vertinami kaip bonsai, kiti kažkodėl būna pamirštami. Kodėl? Kartais užmirštieji savo estetinėmis savybėmis gali nustebinti dar labiau.
Pasirodo, ne vien estetika lemia bonsai meistrų pasirinkimą. Be jos dar yra daugybė rūšies savybių, lemiančių sėkmingą jų auginimą kultūroje – regeneracija, augimo sparta. Vienas iš tokių nepopuliarių medžių yra kėnis. Žvilgtelkim į jį iš arčiau.
Kėnis (Abies) – kiek daugiau nei ketvertą dešimčių rūšių jungianti visžalių gaubtasėklių augalų gentis, paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje. Šiai genčiai priklausantys augalai labai panašūs į egles: turi ne ilgus spygliukus, menturinį (netaisyklingą) šakojimąsi. Šis panašumas yra ne tik morfologinis – bonsai kultūroje kėnių ir eglių formavimo principai yra tokie patys. Skaityti toliau: Kėniai