Kad kartą pasakyti žodžiai netaptų tuščiais pažadais, skubu pratęsti lapkričio penktą dieną pradėtą istoriją apie mini bonso formavimą iš mirtos. Praėjo ne dvi, o daugiau nei trys savaitės, augalas kasdien purškiamas, augantis ant pietinės ekspozicijos palangės spėjo prigyti. Kaip ir spėjau, dalis šakų vis gi nudžiuvo. Ir iš dvikamienio medelis tapo vienakamieniu.
Nesigilinkim į šio nudžiuvimo priežastį, nes kita augalo dalis spėjo, nors ir nedaug, išsiauginti naujų šakučių su keletu lapelių. Turiu įtarimą, kad anksčiau augalas galėjo būti pertręštas arba senas substratas jam buvęs per trąšus. Labai jau neproporcingai dideli lapai, lyginant su šakučių storiu. Kai kurios šakos linksta vien nuo lapų svorio.
Taigi, išgenėję nudžiūvusias šakas (nereikia pamiršti užtepti žaizdų – medelis mažas, oras aplink sausas), galime pradėti kiek griežčiau formuoti būsimą mame bonsą. Pirmiausia, patrumpinkime per ilgus, dominuojančius viršūninius ūglius, palikime tik dalį jų su 1-2 lapų porom (mirtos lapų išsidėstymas – priešinis).
Toliau imam 1 mm storio aliuminio vielą ir švelniai švelniai apvyniojam paliktas tris pagrindines medelio šakas. Jokios jėgos nereikia. Iš tikrųjų tai reiktų aplink šakutę suformuoti vielos spiralę, kuri gali net gi nesiglausti prie žievės. Bent koks stipresnis užveržimas – ir mes dar kartą stipriai nugenėsime nudžiuvusias šakas.
Ir dailus vielavimo žingsnis nebūtinas. Pirmiausia dėl to, kad aliuminio viela ir mirtos žievė spalva yra panašios, ir viela nekrenta į akis, nedarko bendro vaizdo. Antra, vielą laikysime sąlyginai neilgai, juk tai – skeletinių šakų formavimas. Netrukus reiks pradėti lankstyti antros, trečios eilės šakutes.
Stabilus vielos užtvirtinimas taip pat nėra labai svarbus – medelis juk „mikroskopinis”, augantis namų sąlygomis. Jokio lietaus, vėjo ar kitų faktorių, galinčių išklaipyti ar atpalaiduoti vielą.
Taigi, pusvalandis – ir šiai dienai formavimas baigtas. Suvieluotos mirtos šakutės išlankstomos, o pats medelis daugiau mažiau panašėja į moyogi stiliaus bonsą.
Dabar palaukti teks ilgiau. Išlenktos šakos turi pradėti šakotis, sprogti miegantys pumpurai. Priežiūra šiuo laikotarpiu turi būti kruopšti – sistemingas laistymas, dažnas purškimas, jokio pertręšimo azotinėmis trąšomis. Nors ne tik priežiūra lemia medelio šakojimąsi. Atlenktose šakose pakinta fitohormonų balansas, sumažėja auksino tipo hormonų, sintetinamų viršūninių pumpurų meristeminėse ląstelėse, įtaka. Tai reiškia, sumažėja ir miegančių pumpurų supresija. Jie turėtų netrukus atgyti. O mes apsišarvuokime kantrybe ir palaukime…
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.