bonsas – BonsaiVilnius

Šalčiui paspaudus

skroblas3 Žiema, nors ir neskubėdama, bet vis gi atėjo. Lyg ir viskas vyko teisingai. Pradžioje merkė lietus, prigirdė žemę. Tada ėmė spaust lengvas šaltukas, o kartu ir pradėjo snigti. Kai viskas buvo sniegu užklota, šaltukas spustelėjo stipriau. Tad skųstis neturėtumėm. Kad ir kaip tie šalčiai nepatiktų, žiema mūsų krašte – privalomas metų laikas. Per jį gamta pailsi, atsirenka stipriausius, ištvermingiausius, susidoroja su parazitais.

Ko reikėtų nepamiršti žiemos metu? Visų pirma, žiemojančių po atviru dangumi medžių. Nesvarbu, ar jų vazonai prikasti į žemę, ar stovi ant lentynų, apsauga nuo „šaltosios porelės” – žvarbaus vėjo ir gausaus sniego – niekada nepakenks. Ir jei nuo vėjo apsaugą pasiruošiame prieš žiemą, tai nuo sniego tenka saugotis reguliariai. Skaityti toliau: Šalčiui paspaudus

Praktinis seminaras „Bonsų antžeminės dalies formavimas’2012”

Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakultetas ir BonsaiVilnius.lt visus besidominčius bonsų kultūra kviečia į kasmetinį praktinį seminarą „Bonsų antžeminės dalies formavimas“.

Seminaro metu kalbėsimės apie bonsų antžeminės dalies formavimą. Tiek teoriškai, tiek praktiškai bus pristatyti du pagrindiniai formavimo metodai – genėjimas ir vielavimas.

Seminaro vieta: Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakultetas – Studentų g. 39, Vilnius.

Seminaro laikas: 2012 metų kovo 17 diena (šeštadienis). Seminaro pradžia 10.00 val. Planuojama trukmė – apie 3 valandas.

Seminaras nemokamas, bet registracija būtina. Norinčius dalyvauti kviečiu užpildyti registracijos anketą. Kilus klausimams, prašau kreiptis elektroniniu paštu [email protected].

Iki susitikimo šeštadienį!

Nerijus Smaidžiūnas

Antrasis 2012-ųjų metų Bonsai meno praktinis seminaras ARTotekoje

Artoteka šį savaitgalį kviečia į „Bonsai meno praktinį seminarą” su Kęstučiu Ptakausku.

Seminaras planuojamas šeštadienį, pradžia 12 valandą, trukmė – 4-5 valandos. Kaina 180 Lt (į kainą įskaičiuotos visos seminarui reikalingos priemonės). Skaityti toliau: Antrasis 2012-ųjų metų Bonsai meno praktinis seminaras ARTotekoje

Mirtos mame bonsas (2)

Kad kartą pasakyti žodžiai netaptų tuščiais pažadais, skubu pratęsti lapkričio penktą dieną pradėtą istoriją apie mini bonso formavimą iš mirtos. Praėjo ne dvi, o daugiau nei trys savaitės, augalas kasdien purškiamas, augantis ant pietinės ekspozicijos palangės spėjo prigyti. Kaip ir spėjau, dalis šakų vis gi nudžiuvo. Ir iš dvikamienio medelis tapo vienakamieniu. Skaityti toliau: Mirtos mame bonsas (2)

Medėjantysis storlapis – dar vienas „kambarinis” atvejis

Turbūt niekam nereikia pristatinėti medėjančiojo storlapio (Crassula ovata), tai dažnai auginamo pas mus kambariuose. Jei oras šiltas ir sausas, substrate maisto medžiagų pakanka, o laistymas ne gausus bet sistemingas, šie augalai per keletą metų netrunka užaugti iki įspūdingų dydžių. Sustorėjęs kamienas ima panašėti į suaugusio medžio, o karpomų šakų lapai susmulkėja – pats augalas ima atrodyti senas.

Dažniausiai šie augalai nėra statomi į matomiausiais kambario vietas, o papuošia kokį kampą, kur ramiai ir netrukdomai auga metų metus. Auginami jie ir biuruose, nes gali pakęsti užmaršius laistytojus, neblogai auga ir netręšiami, retai persodinami.

Jeigu po keleto auginimo metų jūs staiga suprasite, kad augalas „peraugo” ir yra jums per didelis, pasidarykite iš jo „kambarinį” bonsą. Tai ne sunku. Skaityti toliau: Medėjantysis storlapis – dar vienas „kambarinis” atvejis

Atvejis. Mirtos mame bonsas

Mirtos (Myrtus) – maža augalų gentis, kurioje tėra dvi rūšys Myrtus communis L. ir Myrtus nivellei Batt. & Trab.

Abi rūšys natūraliai paplitusios Europos pietryčiusoe ir šiaurės Afrikoje. Visžalės, auga krūmo ar medelio formos, gerose augimvietėse gali pasiekti 5 m aukštį. Paprastoji mirta (M. communis) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose, plačiai naudojami jos eteriniai aliejai.

Tai – lengvai formuojamas augalas, pasižymintis geromis regeneracinėmis savybėmis, nesunkiai atsigaunantis po karpymo, todėl puikiai tinkantis bonsų kultūrai. Deja, mūsų krašte išauginti, suformuoti ir tinkamai išlaikyti didelius mirtos bonsus yra sunku. Tačiau kaip „palangės bonsas” mirta galėtų būti auginama ir plačiau. Skaityti toliau: Atvejis. Mirtos mame bonsas

Blizgusis fikusas – bonsas, lapinis augalas ar kaudeksas? O gal sukulentas?

Blizgusis fikusas (Ficus retusa) – sumedėjęs šilkmedinių šeimos (Moraceae), fikusų genties (Ficus) augalas, mūsų klimato sąlygomis auginamas tik kambariuose. Kilęs iš Malaizijos, Taivano.

Plačiai auginamas pasaulyje: šiltesniuose, atogrąžų kraštuose lauke, vėsesnio klimato zonose – kambariuose. Gal toks paplitimas ir sąlygojo visą eilę šio augalo bendrinių pavadinimų įvairiomis kalbomis (Chinese banyan, curtain fig, Indian laurel fig, laurel fig, Malay banya) bei mokslinių pavadinimų sinonimų (Ficus retusa, F. microkarpa).

Nėra reiklus auginimo sąlygoms visžalis augalas. Vieta parenkama saulėta, šilta. Mėgsta drėgną orą, gausų ir reguliarų laistymą, trąšią, purią, laidžią vandeniui ir orui dirvą. Gerai dauginasi vegetatyviškai – auginiais, kurie lengvai šaknijasi vandenyje. Skaityti toliau: Blizgusis fikusas – bonsas, lapinis augalas ar kaudeksas? O gal sukulentas?

Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum)

Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum) – tai kiparisinių šeimos (Cupressaceae) spygliuočių medžių rūšis, vienintelė mamutmedžių gentyje. Pavadinimai kitomis kalbomis: lotyniškai – Sequoiadendron giganteum, angliškai – Giant Sequoia, Sierra Redwood, Wellingtonia, vokiškai – Der Riesenmammutbaum, Berg-Mammutbaum, Wellingtonie, prancūziškai – Le séquoia géant.

Auga vakarų JAV, Kalifornijoje, Siera Nevados kalnuose (daugiausia Kings Canyon ir Sekvojos nacionaliniuose parkuose).

Didysis mamutmedis – vienas didžiausių ir seniausių pasaulio medžių. Vidutinis suaugusio medžio aukštis 50-85 m, kamieno skersmuo 6-8 m. Rekordinių užfiksuoti duomenys siekia 94,8 m aukštį ir 17 m skersmenį. Amžius gali siekti 3500 metų. Žievė plaušuota, stora (iki 90 cm). Spygliai 3-6 mm ilgio. Kankorėžiai 4-7 cm lgio, subręsta per 18-20 mėnesių. Kankorėžyje būna ~230 sėklų.

Natūraliai gamtoje dauginasi sėklomis. Nupjovus medį iki kelmo, pastarasis atžalų neduoda. Tačiau bent kokio amžiaus mamutmedžiai gali išsprogti iš miegančių kamieno pumpurų, jei dalis šakų ar net visas vainikas dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunyksta. Dažniausiai natūraliai gamtoje tai atsitinka gaisrų pasekoje. Skaityti toliau: Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum)

Visi svetainės BonsaiVilnius įrašai

______________________________