Bal 072011
 

Daugiau nei metus nepersodintas bankan stiliaus kininio ligustro bonsas

Prieš pusantros savaitės vykusiame seminare Vilniaus pedagoginiame universitete galima buvo tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su bonsų persodinimu. Kad viskas, kas išgirsta ir pamatyta neužsimirštu išnagrinėjime dar kartą vieną pavyzdį.

Fotografavę seminaro dalyviai maloniai sutiko pasidalinti nuotraukomis, ačiū Jums labai. Tačiau iš atsiųstų nuotraukų man nepavyko sukurti nuoseklaus persodinimo vaizdo, nes kiekvienas fotografavo tai, kas jam aktualiausia. Todėl norintieji gali dar kartą prisiminti seminarą užsukę į nuotraukų galeriją, o dabar mes žingsnis po žingsnio persodinsime dar vieną medį.

Taigi, kininis ligustras (Ligustrum sinense L.) – dažnai Lietuvoje sutinkamas kaip „kambarinis” bonsas. Greitai auganti, dekoratyvi, turinti stiprią šaknų sistemą rūšis. Dėl gerų regeneracinių savybių kininio ligustro (kaip ir kitų ligustrų) formavimas nėra sunkus, padarytos klaidos lengvai ištaisomos.

Prieš daugiau nei metus įsigijau bankan (vingiuoto stiebo) stiliumi formuojamą kininį ligustą, kelesdešimties centimetrų aukščio. Kadangi buvo žiemos šalčių metas, nepavyko medelio gerai apsaugoti gabenant namo, toėl metai buvo sugaišti antžeminės dalies atstatymui, o pats medis taip ir augo iki šiol nepersodintas. Apie antžeminės jo dalies atstatomąjį formavimą buvo kiek anksčiau rašyta Bonsai Vilnius svetainėje straipsnyje „Atvejis. Kininis ligustras bankan stiliumi„.

Dabar medžio šaknys užaugo tiek, kad įkyriai lenda pro drenažo skylutę, jas tapo sunku iš ten pašalinti, taigi tai ne tik byloja, kad šaknims jau darosi ankšta konteineryje, bet ir kelia substrato užmirkimo, sukelenčio šaknų puvinį, riziką.

Ruošiantis persodinimui, dieną prieš medis gerai sulaistomas. Persodinimo dieną, prieš persodinimą, to daryti jau nereikėtų – bus lengviau sutvarkyti šaknis.

Medis atsargiai išimamas iš vazono…

Atsargiai išimame medį iš konteinerio. Nereikia jo traukti, lupti, galima paprasčiausiai lengvai pasiūbuoti kamieną į šoną ir lengvai truktelėjus išimti.

Apžiūrėjus matosi, kad šaknynas stipriai suaugęs, susipynęs, šaknų daug.

Atsargiai iškedename šaknis. Ne taip svarbu, ar naudosime iškedenimui įrankius (metalinius kabliukus, šakutes, medinius pagaliukus) ar kedensime rankomis. Svarbu jas kuo atsargiau išpinti ir pašalinti seną substratą.

Taip išnarpliotas šaknynas apžiūrimas ar nėra sugedusių, sudžiūvusių ar pradėjusių pūti šaknu. Jos pašalinamos pirmiausiai, geriausia iki jų atsišakojimo nuo pamatinės kamieno dalies vietos.

Na, šiuo atveju visas šaknynas pasitaikė ne tik suvešėjęs, bet dar sveikas.

Atsargiai iškedenamos šaknys…

Sutvarkytas šaknynas gerokai sumažėja…

Tada tvarkoma likusi šaknyno dalis. Šaknys turi būti patrumpinamos taip, kad laisvai tilptų (be užsisukimų ir sulankstymų) tame konteineryje, į kurį persodinamas augalas.

Kadangi mūsų atveju nėra kur plėstis, konteinerį imame tą patį. Prieš sodinant jis gerai nuplaunamas nuo seno substrato likučių karštu vandeniu, nušveičiamos kalkių apnašos.

Konteinerio dugne ant drenažo skylutės dedamas plastikinis tinklelis ir užtvirtinamas aliuminine viela.

Primenu, kad nei varinių, nei plieninių vielų šiam tikslui nereikėtų vartoti. Plieninės surūdys, varinės kenks substrato mikroorganizmams (ypač grybams).

Tinklelio tvirtinimas iš vidaus ir išorės

Užtvirtinę tinklelį, iš kitos pusės prakišame vielas šaknyno tvirtinimui.

Konteineryje, turinčiame vieną drenažo skylutę dugne, medelio tvirtinimo vielą įverti keblu, bet įmanoma…

Substrato sudėtinės dalys: akadama, lapinė žemė, ceolitas

Pilame substratą. Kaip jau minėjau anksčiau, galima medį sodinti vien į akadamą, bet galima pasirinkti ir žemių mišinį. Sumaišykime akadamą, lapinę žemę (priesmėlį) ir šiek tiek ceolito. Proporcijas reiktų imti sekančiai: akadama, lapinė žemė, smulkus žvyras, ceolitas (1:1:0,3:0,1).

Ant konteinerio dugno pilama šiek tiek naujo substrato, iš jo supilamas nedidelis kalnelis. Tada statomas ligustras ir šaknys tolygiai paskleidžiamos ant substrato.

Šaknys užtvirtinamos viela.

Tada pilamas likęs substratas, tolygiai jį paskleidžiant tarp šaknų.

Naujai supilto substrato nereikia labai spausti, kiek stipriau galėtų būti paspaudžiami tik konteinerio pakraščiai. Substrato paviršius sulyginamas.

Ant substrato kalnelio pastatyto ir užtvirtinto augalo šaknys apipilamos nauju substratu, stengiantis, kad juo būtų užpildyti visi tarpai tarp šaknų…

Augalas palaistomas ir nupurškiamas.

Persodintas augalas pastatomas nuo tiesioginių saulės spindulių, skersvėjo, šilumos šaltinių (radiatorių ir pan.) tiesioginio poveikio apsaugotoje vietoje.

Tolimesnė priežiūra paprasta. Ligustras kas keletą dienų palaistomas, o nupurškiamas aplinkos temperatūros vandeniu kasdien (ar net kelis kartus per dieną – ryte ir vakare). Po keleto savaičių jis prigis, ir mes galėsime pernešti jį augti į nuolatinę vietą, kur daug šviesos.

Štai ir visos paslaptys. Nieko sudėtingo bent jau aš čia nematau. Sudėtingiausia turbūt nustatyti iki kokio lygio reikia apkarpyti (sutrumpinti) šaknis. Bet bandymu keliu tai nėra taip sunku nustatyti –  vis pasimatuojant, kad jos tilptų laisvai į naujai skirtą konteinerį, kad nereiktų jų nei užsukti, nei kaip kitaip lankstyt. Patirtis ir ateina bebandant. Taigi, sėkmingų bandymų!

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.