Kalbant apie samanas, buvo užsiminta, kad bonsai medelis niekada nebūna kompozicijoje vienišas. Tačiau ne visi jį lydintys augalai yra pageidautini. Kartais šalia mūsų puoselėjamo augintinio užsiveisia ir nepageidautinų „įnamių“. Vieni tokių – kerpsamanės. Susipažinkime su jomis iš arčiau.
Žyma: substratas
Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”
Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai 2015 m. sausio 10 d., šeštadienį, 14.00 val. kviečia visus, besidominčius bonsai medeliais, į keleto valandų praktinį seminarą „Bonsų persodinimas“, vyksiantį Japonų kultūros namuose, Kosciuškos g. 26, Vilniuje.
Formuojamas bonsai medelis turi dvi puses: antžeminę – matomą, ir požeminę – paslėptą. Abi jos negali egzistuoti viena be kitos, abi vienodai svarbios ir sudaro nedalomą visumą. Tačiau grožimės tik ta, kuri yra virš substrato paviršiaus, nė nesusimąstydami, kokia svarbi yra ta nematomoji. Jos priežiūrai ir formavimui kartais tenka skirti ne mažiau dėmesio ir laiko. Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”
BonsaiSodas.lt
Nors pavasaris ir vėluoja, bet pasiruošti naujam vegetacijos sezonui reikia tinkamai. Nuo šių metų pavasario jums tai padaryti padės nauja internetinė parduotuvė BonsaiSodas.lt.
Sodo kolektyvas nuolat rūpinasi, kad Jūsų puoselėjamo bonsai medelio ar sodo priežiūrai nestigtų reikiamų įrankių, grunto ir kito reikalingo inventoriaus.
Visus rūpesčius dėl Jums reikalingų priemonių bei bonsai medelių palikite mums, mes pasirūpinsime, kad Jūsų užsakytos prekės Jus pasiektų maksimaliai greitai.
Prasidedant pavasariui BonsaiSodas.lt pristato šias priemones bonsai medelių priežiūrai ir auginimui: Skaityti toliau: BonsaiSodas.lt
Atvejis. Jei patinka mažos obelys…
Kiekviename bonsai medelyje visada galima rasti ką nors gražaus, mistiško ar stulbinančio. Bet turbūt niekas taip netraukia žvilgsnio, kaip derantys bonsai. Daugelio stambiavaisių vaismedžių vaisius sunku sumažinti, todėl jie būna neproporcingai dideli, tarsi eglutės žaisliukai, pakabinti ant liaunų šakelių.
Ne vienas susidomėjęs bonsais, bent kartą panori turėti kad ir miniatiūrinę obelaitę. Ši svajonė ne taip sunkiai gali būti įgyvendinta.
Atrodo, natūraliausias būdas – obelį pasisėti. Žinoma, augantiems sėjinukams galima atitinkamai suformuoti kamieną, nustatyti šakojimąsi norimoje vietoje. Tačiau procesas trunka labai ilgai. Vien dėl to, kad auginami vazonėliuose, obelų sėjinukai auga lėtai ir nėra linkę sparčiai storėti. O laiko tarpas iki pirmo žydėjimo ar vaisių mezgimo yra dar ilgesnis.
Todėl geriausia išsikasti natūraliai paaugusią laukinę ar kultūrinę obelį ir iš jos pradėti formuoti bonsą. Skaityti toliau: Atvejis. Jei patinka mažos obelys…
Bonsų persodinimas (3)
Prieš pusantros savaitės vykusiame seminare Vilniaus pedagoginiame universitete galima buvo tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su bonsų persodinimu. Kad viskas, kas išgirsta ir pamatyta neužsimirštu išnagrinėjime dar kartą vieną pavyzdį.
Fotografavę seminaro dalyviai maloniai sutiko pasidalinti nuotraukomis, ačiū Jums labai. Tačiau iš atsiųstų nuotraukų man nepavyko sukurti nuoseklaus persodinimo vaizdo, nes kiekvienas fotografavo tai, kas jam aktualiausia. Todėl norintieji gali dar kartą prisiminti seminarą užsukę į nuotraukų galeriją, o dabar mes žingsnis po žingsnio persodinsime dar vieną medį.
Taigi, kininis ligustras (Ligustrum sinense L.) – dažnai Lietuvoje sutinkamas kaip „kambarinis” bonsas. Greitai auganti, dekoratyvi, turinti stiprią šaknų sistemą rūšis. Dėl gerų regeneracinių savybių kininio ligustro (kaip ir kitų ligustrų) formavimas nėra sunkus, padarytos klaidos lengvai ištaisomos. Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (3)
Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai
Konteineriai
Turbūt dar gerokai iki persodinimo kiekvieną ima kamuoti mintis, į kokį konteinerį (taip siūloma vadinti bonsų vazonus ar indus) persodinti mūsų augintinį. Ar pasirinkti naują, ar persodinti į tą patį? Tas pats konteineris iš esmės nėra blogai. Žinoma, jei medis nesirgo kokių nors patogenų sukeltomis ligomis. Juk bonsas – riboto, tarsi sustabdyto augimo augalas. Išėmus medį iš konteinerio ir sumažinus šaknis, galima jį nesunkiai sutalpinti atgal. Žinoma, konteinerį reiktų išvalyti nuo seno substrato likučių ir gerai nuplauti.
Tačiau galima pasirinkti ir naują. Pamatysite, kaip keičiasi paties medžio įvaizdis, priklausomai nuo indo, kuriame jis auga.
Tad kokie gi būna konteineriai. Skirstymas čia gali būti labai įvairus, priklausomai nuo to, kokią konteinerio charakteristiką nagrinėsime. Ar mums svarbus konteinerio atsparumas šalčiui, ar jo forma ir dydis, ar estetinė išvaizda (glazūros, papuošimai)? Viską reiktų įvertinti iki sodinimo.
Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai
Paprastasis kadagys – Juniperus communis (1)
Turbūt kiekvienas, bandantis formuoti bonsus, anksčiau ar vėliau pabandys prisijaukinti vienos ar kitos rūšies kadagį. Pasirinkti tikrai yra iš ko. Augalų sistematikai kadagių (Juniperus) gentyje priskaičiuoja 50-60 rūšių. Tikslaus skaičiaus nenurodo nė vienas šiuolaikinis literatūros šaltinis, nes ginčai „priskirti atskirai rūšiai ar porūšiui” dėl šios genties atstovų taip pat sistematikams ne svetimi.
Šie plikasėkliai augalai paplitę išskirtinai šiauriniame pusrutulyje, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato zonose. Tačiau pasitaiko ir tropinių rūšių. Daugelis kadagių rūšių yra dekoratyvios, augintojų vertinamos kaip augintinos lauko želdiniuose. Atsparumas šalčiams ir kitoms nepalankioms klimato sąlygoms tik didina šių spygliuočių populiarumą.
Kadagių mediena su branduoliu, minkšta, lengva, be sakotakių, gerų techninių savybių. Geros jų ir regeneracinės savybės, greitas augimas, natūraliai smulki „lapija” – spygliai. Todėl kadagiai netruko išpopuliarėti ir bonsų kultūros entuziastų tarpe. Skaityti toliau: Paprastasis kadagys – Juniperus communis (1)
Medėjantysis storlapis – dar vienas „kambarinis” atvejis
Turbūt niekam nereikia pristatinėti medėjančiojo storlapio (Crassula ovata), tai dažnai auginamo pas mus kambariuose. Jei oras šiltas ir sausas, substrate maisto medžiagų pakanka, o laistymas ne gausus bet sistemingas, šie augalai per keletą metų netrunka užaugti iki įspūdingų dydžių. Sustorėjęs kamienas ima panašėti į suaugusio medžio, o karpomų šakų lapai susmulkėja – pats augalas ima atrodyti senas.
Dažniausiai šie augalai nėra statomi į matomiausiais kambario vietas, o papuošia kokį kampą, kur ramiai ir netrukdomai auga metų metus. Auginami jie ir biuruose, nes gali pakęsti užmaršius laistytojus, neblogai auga ir netręšiami, retai persodinami.
Jeigu po keleto auginimo metų jūs staiga suprasite, kad augalas „peraugo” ir yra jums per didelis, pasidarykite iš jo „kambarinį” bonsą. Tai ne sunku. Skaityti toliau: Medėjantysis storlapis – dar vienas „kambarinis” atvejis
Atvejis. Karmona – neplanuotas persodinimas
Dažniausiai vazoninius augalus (tame tarpe ir bonsus) persodiname pavasarį, aktyvaus augimo pradžioje. Tuo metu geriausiai auga ir naujos šakos, ir naujos šaknys, ir pats augalas prigyja nesunkiai. Kitas geras laikas lauke laikomų augalų persodinimui yra ruduo, prieš ramybės laikotarpį. Tada po jo nubudęs medis jau yra šiek tiek pripratęs prie naujų sąlygų ir iškart intensyviai auginasi naujas šaknis, nesunkiai pradeda naują vegetacijos sezoną. Tačiau rudeninis persodinimas bonsams taikomas žymiai rečiau.
Bet ne visada pavyksta išlaikyti šį pavasarinių/rudeninių persodinimų kalendorių. Turbūt daugeliui teko nusipirkus atvežtinį augalą (nebūtinai bonsą) susidurt su perdžiūvusiu substratu. Kadangi fitosanitariniai reikalavimai neleidžia įvežti į Lietuvos Respubliką dirvožemio, augalai importuojami durpėse ar jų mišinyje su smėliu. O toks substratas nors ir gerai sugeria bei išlaiko drėgmę, bet kartą perdžiuvęs po to labai sunkiai sugeria vandenį. Kelionės metu augalas nelaistomas reguliariai. Substratas nuolatos tai perdžiūva, tai yra perliejamas. Perdžiūvimo metu substrato dalelės sulimpa tarpusavyje ir kartu su padžiuvusiomis šaknimis susitraukia į standesnį gumulą, atšoka nuo indo sienelių paviršiaus. Palaisčius, vanduo greitai nubėga susidariusiais tarpais ir išbėga pro skylę dugne. Pats substrato gumulas nesudrėksta. Ilgainiui augalas ima skursti. Skaityti toliau: Atvejis. Karmona – neplanuotas persodinimas