persodinimas – BonsaiVilnius

Sėjinukų persodinimas

Bonsų auginimas ir formavimas iš sėjinukų nėra pats greičiausias rezultato pasiekimo būdas. nepaisant to, šis būdas vis dar išlieka populiarus tarp susidomėjusiais bonsai kultūra. Priežasčių gali būti keletas: taip lengviau sukontroliuojame medelio išvaizdą pradinėse jo formavimo stadijose, pradedantiesiems lengviau susitvarkyt su jaunais medeliais, turinčiais mažiau šakų, lengviau perprantama augalo fiziologija ir poreikiai, paprastesnė ligų ir kenkėjų prevencija.

Todėl trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į pirmuosius sėjinukų persodinimus, užtikrinančius tolimesnį sklandų jų augimą ir vystymąsi. Skaityti toliau: Sėjinukų persodinimas

Atvejis. Klevo persodinimas pavasarį

Kalbėdami apie bonsai medelius, dažniausiai minime ir daugiausiai dėmesio skiriame antžeminei jų daliai. Taip, ji yra svarbi, pagal ją spendžiama apie medelį auginančio meistro patirtį, įgūdžius ir meistriškumą, kruopštumą, prižiūrint ir formuojant savo augintinį. Bet tam, kad medelis atrodytų patraukliai ir gražiai, vešliai augtų ir būtų sveikas, ne mažiau svarbi ir požeminė jo dalis – šaknynas. Juo dažniausiai rūpinamės pavasarį, persodindami medžius.

Turbūt ne vienam teko lankytis ankstesniais metais BonsaiVilnius.lt ar šią žiemą Bonsų augintojų klubo „Sokan” organizuotuose seminaruose, skirtuose bonsų persodinimui. Panašu, kad pavasaris šiemet ankstyvas, ir persodinimo maratonas netruks prasidėti. Taigi, gal pravartu pakartoti pagrindinius šios nematomos ir dažnai per mažai įvertinamos bonsai medelio priežiūros proceso dalies punktus. O kad pakartojimas nebūtų vien teorinis, panagrinėkime vieną, gal kiek įdomesnį nei paprastai praktiniuose seminaruose rodomi, atvejį. Skaityti toliau: Atvejis. Klevo persodinimas pavasarį

Bonsų persodinimo seminaro akimirkos

Šį savaitgalį Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir vėl pakvietė besidominčius bonsai kultūra į keleto valandų praktinį seminarą, skirtą bonsų persodinimui.

Seminaras keleto dalių: teorinės ir praktinės. Pirmosios dalies metu seminaro dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais persodinimo proceso momentais. Praktinėje dalyje buvo pademonstruotas dviejų medelių persodinimas. Vienas jų – septynmetis skroblas, jau trečius metus formuojamas kaip bonsas, kitas – prekybos centre įsigytas ligustras.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimo seminaro akimirkos

Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”

Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai 2015 m. sausio 10 d., šeštadienį, 14.00 val. kviečia visus, besidominčius bonsai medeliais, į keleto valandų praktinį seminarą „Bonsų persodinimas“, vyksiantį Japonų kultūros namuose, Kosciuškos g. 26, Vilniuje.

Formuojamas bonsai medelis turi dvi puses: antžeminę – matomą, ir požeminę – paslėptą. Abi jos negali egzistuoti viena be kitos, abi vienodai svarbios ir sudaro nedalomą visumą. Tačiau grožimės tik ta, kuri yra virš substrato paviršiaus, nė nesusimąstydami, kokia svarbi yra ta nematomoji. Jos priežiūrai ir formavimui kartais tenka skirti ne mažiau dėmesio ir laiko. Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”

Teorija tėra sausa šaka…

Praėjusį savaitgalį baigėsi nedidelis kasmetinis Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir BonsaiVilnius.lt organizuotas dviejų seminarų ciklas, skirtas bonsų antžeminės ir požeminės dalies priežiūrai bei formavimui.

Dėkui visiems susirinkusiems už kantrybę. Tikiuosi, kad seminarų metu įgytos žinios bus naudingos ir nesunkiai jas pritaikysite praktikoje.

Tačiau viena yra klausyti pasakojimų, visai kas kita – praktiškai pasinaudoti įgytomis teorinėmis žiniomis. Kad ir koks būtų išsamus, kiekvienas „praktinis” seminaras atskleidžia tik nedidelę proceso dalį. Toliau domintis ir gilinantis, darbuojantis su savo augintiniais labai greitai galima suvokti, kiek daug bonsų kultūroje yra įvairiausių „prieskonių”, nuo kurių priklauso galutinis mūsų kasdienio darbo rezultatas.

Tad kitas žingsnis praktikos link – balandžio mėnesį organizuojamos yamadori paieškos. Jų šiemet daugiau. Registracija į kiekvieną renginį bus paskelbta svetainėje prieš savaitę.

Iki kitų susitikimų!

Jogaila Mackevičius

Teresės Jokšienės, Rūtos Beltienės nuotraukos

Bonsų persodinimas (3)

Daugiau nei metus nepersodintas bankan stiliaus kininio ligustro bonsas

Prieš pusantros savaitės vykusiame seminare Vilniaus pedagoginiame universitete galima buvo tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su bonsų persodinimu. Kad viskas, kas išgirsta ir pamatyta neužsimirštu išnagrinėjime dar kartą vieną pavyzdį.

Fotografavę seminaro dalyviai maloniai sutiko pasidalinti nuotraukomis, ačiū Jums labai. Tačiau iš atsiųstų nuotraukų man nepavyko sukurti nuoseklaus persodinimo vaizdo, nes kiekvienas fotografavo tai, kas jam aktualiausia. Todėl norintieji gali dar kartą prisiminti seminarą užsukę į nuotraukų galeriją, o dabar mes žingsnis po žingsnio persodinsime dar vieną medį.

Taigi, kininis ligustras (Ligustrum sinense L.) – dažnai Lietuvoje sutinkamas kaip „kambarinis” bonsas. Greitai auganti, dekoratyvi, turinti stiprią šaknų sistemą rūšis. Dėl gerų regeneracinių savybių kininio ligustro (kaip ir kitų ligustrų) formavimas nėra sunkus, padarytos klaidos lengvai ištaisomos. Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (3)

Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai

Konteineriai

Turbūt dar gerokai iki persodinimo kiekvieną ima kamuoti mintis, į kokį konteinerį (taip siūloma vadinti bonsų vazonus ar indus) persodinti mūsų augintinį. Ar pasirinkti naują, ar persodinti į tą patį? Tas pats konteineris iš esmės nėra blogai. Žinoma, jei medis nesirgo kokių nors patogenų sukeltomis ligomis. Juk bonsas – riboto, tarsi sustabdyto augimo augalas. Išėmus medį iš konteinerio ir sumažinus šaknis, galima jį nesunkiai sutalpinti atgal. Žinoma, konteinerį reiktų išvalyti nuo seno substrato likučių ir gerai nuplauti.

Tačiau galima pasirinkti ir naują. Pamatysite, kaip keičiasi paties medžio įvaizdis, priklausomai nuo indo, kuriame jis auga.

Tad kokie gi būna konteineriai. Skirstymas čia gali būti labai įvairus, priklausomai nuo to, kokią konteinerio charakteristiką nagrinėsime. Ar mums svarbus konteinerio atsparumas šalčiui, ar jo forma ir dydis, ar estetinė išvaizda (glazūros, papuošimai)? Viską reiktų įvertinti iki sodinimo.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai

Bonsų persodinimas (1)

Persodinimas – svarbus ir kritinis veiksmas kiekvieno augalo gyvenime. Todėl svarbu suvokti kodėl turime persodinti augalus, kas vyksta augale persodinimo metu ir po jo, kaip toliau sąveikauja augalas su aplinka.

Nagrinėdami persodinimą, nuolatos susidursime su keletu labai dažnai vartojamų sąvokų. Pirmiausia, sąvokų pora „bonsas” ir „ruošinys”.

Jei susipažintumėm su dauguma literatūroje naudojamų apibrėžimų, bonsas juose minimas kaip medis augantis mažame konteineryje. Kartais konteinerio forma sukonkretinama iki „plokščiame konteineryje”, kas ne visai teisinga ir įveda painiavos. Vien peržvelgę nuotraukas internete, greitai pastebėsime, kad bonsai medeliai auginami įvairios formos konteineriuose. Žinoma, plokščių yra daugiausia, bet yra, pavyzdžiui, ir siaurų aukštų, kuriuose auginami kaskadinio stiliaus bonsai.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (1)

Atvejis. Karmona – neplanuotas persodinimas

Dažniausiai vazoninius augalus (tame tarpe ir bonsus) persodiname pavasarį, aktyvaus augimo pradžioje. Tuo metu geriausiai auga ir naujos šakos, ir naujos šaknys, ir pats augalas prigyja nesunkiai. Kitas geras laikas lauke laikomų augalų persodinimui yra ruduo, prieš ramybės laikotarpį. Tada po jo nubudęs medis jau yra šiek tiek pripratęs prie naujų sąlygų ir iškart intensyviai auginasi naujas šaknis, nesunkiai pradeda naują vegetacijos sezoną. Tačiau rudeninis persodinimas bonsams taikomas žymiai rečiau.

Bet ne visada pavyksta išlaikyti šį pavasarinių/rudeninių persodinimų kalendorių. Turbūt daugeliui teko nusipirkus atvežtinį augalą (nebūtinai bonsą) susidurt su perdžiūvusiu substratu. Kadangi fitosanitariniai reikalavimai neleidžia įvežti į Lietuvos Respubliką dirvožemio, augalai importuojami durpėse ar jų mišinyje su smėliu. O toks substratas nors ir gerai sugeria bei išlaiko drėgmę, bet kartą perdžiuvęs po to labai sunkiai sugeria vandenį. Kelionės metu augalas nelaistomas reguliariai. Substratas nuolatos tai perdžiūva, tai yra perliejamas. Perdžiūvimo metu substrato dalelės sulimpa tarpusavyje ir kartu su padžiuvusiomis šaknimis susitraukia į standesnį gumulą, atšoka nuo indo sienelių paviršiaus. Palaisčius, vanduo greitai nubėga susidariusiais tarpais ir išbėga pro skylę dugne. Pats substrato gumulas nesudrėksta. Ilgainiui augalas ima skursti. Skaityti toliau: Atvejis. Karmona – neplanuotas persodinimas