Geg 072011
 

Žmogus nuo seno naudojo medžius savo reikmėms. Iš jų statė būstus, kuriuos ir apšildydavo medžio pagalba. Bet medžiai buvo naudojami ne vien juos nukirtus. Valgomus vaisius vedantys medžiai pradėti sodinti ištisais sodais. O dekoratyvinėmis savybėmis pasižymėję ėmė puošti aplinką.

Sodininkai sugalvojo nemažai būdų, kaip tinkamai prižiūrėti auginamus medžius, pagerinti reikiamas savybes, juos pagražinti.

Pirmiausia buvo išmokta medžius genėti. Genimi ir prižiūrimi vaismedžiai gaudavo daugiau šviesos, vainike likdavo tik stiprios, produktyvios šakos, vedančios geresnės kokybės vaisius, pagerėjus vainiko aeracijai, sumažėdavo ligų ir kenkėjų. Karpomos gyvatvorės įgaudavo įmantriausias formas.

Gal visai atsitiktinai, pastebėję, kad stipriai susiglaudusios šakos gali suaugti, sodininkai pabandė medžius skiepyti. Šis medžių formavimo metodas greitai išpopuliarėjo. Dažniausiai jis naudojamas sodininkystėje, kai geresnes vaisines savybes turinčių medžių dalys skiepijamos į atsparesnių medžių šaknis ar kamienus.

Tačiau bene labiausiai veikiantis medžio išvaizdą formavimo būdas yra vielavimas. Jei genint pašalinamos nereikalingos šakos, skiepijant medžio vainikas papildomas norimomis savybėmis turinčiomis šakomis, tai vieluojant esamoms medžio šakoms (o neretai ir kamienui) suteikiama norima forma ir augimo kryptis.

Vielavimo technika ir metodikos buvo sugalvotos formuojant bonsus. Kiekviena medžio šaka čia atsargiai apsukama viela 45 laipsnių kampu ir išlankstoma, suteikiant norimą formą. Pagrindiniai reikalavimai vielai – ji turi būti iš minkšto (aliuminio, vario ar jų lydinio), nerūdijančio metalo.

Viela apsukama taip, kad minimaliai liestų medžio žievę. Tai neturi būti šakutės suveržimas, viela reikalinga tik formai suteikti. Suvielavus ir išlanksčius šakeles svarbu atidžiai sekti, kad storėjant medelio šakoms viela neįsirėžtų į žievę. Po keleto mėnesių vielas tenka nuimti ir pakeisti kitomis, kiek laisviau jas užvyniojant nei prieš tai buvusios.

Kartais tenka skaityti komentarus, esą vielavimas yra medžio kankinimas. Keista, kad tokie palyginimai netaikomi, pavyzdžiui, medžių genėjimui. Juk kai kurios gyvatvorės kerpamos kelis kartus per savaitę, bet niekam tai nepanašu į krūmų kankinimą. O abu šie sumedėjusių augalų formavimo metodai, netinkamai taikomi gali padaryti medžiui ar krūmui nemažai žalos.

Netinkamai nugenėjus, neužtepus didelių žaizdų apsauginiu tepalu, gali įsimesti infekcija arba medis išgarinti nemažai vandens. Visais atvejais sutrinka medžio gyvybiniai procesai, stabdantys medžio augimą, vystymąsi, o neretai ir žūtį. Vielavimo metu per stipriai suveržus šakas ar ne laiku jas nuėmus, viela įsirėžia į šakų žievę. Nuo to sutrinka maisto medžiagų ir vandens apykaita augale. Netinkamai prižiūrimos suvieluotos šakutės gali nudžiūti arba šaltuoju metų laiku nušalti.

Taigi, visais atvejais žala gali būti padaryti netinkamai taikant bent kurį medžių formavimo metodą. Laiku ir tinkamai naudojami šie metodai duoda gerų rezultatų, kuriais mes galime grožėtis ne vienerius metus.

Norinčius susipažinti su vielavimo metodo taikymu bonsų kultūroje, kviečiame į VPU Gamtos mokslų fakulteto ir BonsaiVilnius.lt organizuojamą seminarą „Bonsų antžeminės dalies formavimas. Vielavimas“, kuris vyks gegužės 14 d., 10 val. VPU Gamtos mokslų fakultete adresu Studentų g. 39, Vilnius. Seminaras nemokamas, bet registracija būtina.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.