Ne vieną šimtmetį skaičiuojančią bonsai kultūrą puoselėdami sodininkai ir meistrai jau spėjo atsirinkti labiausiai jai tinkančias medžių rūšis, tapusias klasikinėmis. Tačiau eksperimentatoriaus dvasia vis nerimsta, ieškoma naujų rūšių, formų, tikslo pasiekimo būdų. Mūsų krašte sutinkami augalai čia – neišnaudotas rezervas. Be to, puoselėjant bonsai kultūrą ir ją pristatant pasauliui, visada yra įdomiau pasigirti savo krašto augalais.
Panagrinėkime pliusus. Pirmiausia, tai prisitaikymas augti būtent mūsų klimato sąlygomis. Jei augalas čia nuo seno tarpsta, dauginasi niekieno neprižiūrimas ne tik vegetatyviškai, bet ir sėklomis – reiškia vargo jį auginant nebus labai daug.
Žiemą galėsime juo nesirūpinti, juk natūraliai ir taip jis mūsų krašte sėkmingai peržiemoja. Jei auga gamtoje, vadinasi ir pavasarinio oro nestabilumams, ir vasaros karščiams yra gerai prisitaikęs.
Taip pat jo nekamuos jokie egzotiniai kenkėjai ir ligos. Tereikės apsaugoti nuo to, kas ir taip jį per amžius čia „valgo”. Žinoma, neretai „savas” parazitas yra sunkiau išnaikinamas nei atėjūnas, bet kompleksiškai taikant profilaktines priemones, negalavimų atsikratyti nėra sunku.
Paprastasis kaštonas (Aesculus hippokastanium) tarptautinėje parodoje Vilniuje (2011 m.). Meistras K. Ptakauskas
Kas kita (čia jau pereinam prie galimų minusų) yra gebėjimas „susikalbėti” su augalu, „įtikinti” jį, kad bonsu būti yra visai neblogai… Tai reiškia – sugebėti pažaboti augalo augimą ir suteikti jam norimą formą bei išvaizdą.
Trukdžių čia gali būti įvairiausių: dideli lapai, stiprus augimas (ilgi tarpubambliai), intensyviai augančios šoninės ir šakninės atžalos, sunkus žaizdų gijimas. Apie kiekvieną jų galima būtų parašyti bent po neilgą atskirą straipsnį. Bet kiekvienas sodininkas su šiomis blogybėmis tvarkosi savarankiškai, panaudodamas žinias ir jau spėtą įgyti patirtį.
Taip pat svarbi ir „įgimta estetika”. Ne visos rūšys pasiduoda dirbtinai sukeliamam senėjimui. Kai kurių rūšių medžiai, net ir pasiekę garbų amžių, vis dar atrodo kaip „paaugliai”. Taip pat ir ne visų rūšių medžiai gali pasigirti gražiais lapais, įspūdingais žiedais ar vaisiais, nuostabiai atrodančia žieve, natūraliai besiformuojančia kompaktiška, estetiška laja. Tačiau dėl skonio nesiginčijama. Kiekviename medyje galima įžiūrėti kažką nuostabaus, ir tai išryškinti…
Taigi toliau – trumpa keleto genčių apžvalga pro bonsai kultūros prizmę, su visais pliusais ir minusais. Pastaraisiais metais man labai akį traukia gudobelės ir šermukšniai. Užsispyrėliai, bet sutramdomi…
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.