Pavasaris atkeliauja pilnu tempu. Prisiminus praeito savaitgalio kelionę į Dzūkiją apsnigtais ir nevalytais keliais, nelabai galima buvo tikėtis, kad vos po keleto dienų visa gamta sukrus naujam pavasariniam pabudimui.
Obelys turbūt mažiau įdomios nei skroblai, nes norinčių jų paieškoti susirinko gerokai mažiau. O gal pavasariniai darbai neleido atitrūkti. Bet kas suplanuota, buvo ir įgyvendinta.
Taip pat, kaip ir 2011-aisiais, ne taip ir toli nuo sostinės keletą valandų smagiai praleidome laiką beieškodami išvirtusių, apgenėtų, kitaip tariant – „nuskriaustų” zyboldo obelų. Žygis pavyko, o ir ar galėjo būti kitaip. Nedidelis nesklandumas su išsikrovusiomis fotoaparato baterijomis įtakojo nebent mažesnį vaizdinės medžiagos kiekį ir jos kokybę, bet tik ne paieškos azartą.
Šį kartą didesnis dėmesys beieškant buvo kreipiamas į medelio nebari (sritis, kur kamienas ribojasi su šaknynu), gyvybingumą (atkreipiant dėmesį į jau esamų žaizdų gijimą).
Dėkui bendražygiams už kompaniją, toliau, jau forume, netrukus pažiūrėsim, kaip sekasi šiais metais rastiems medeliams ir tiems, kuriuos aptikome prieš tris metus.
Kiek žinau, šį savaitgalį ne vien mes klaidžiojom po miškus yamadori paieškose. Tikrai įdomu būtų sužinoti, kaip sekėsi kitiems. Tad lauktumėm nuotraukų ir įspūdžių elektroniniu paštu [email protected]. Dėkui iš anksto ir iki greito…
Jogaila Mackevičius