Yamadori paieškos’2014. Antras turas. Aukštaitija

Pavasaris atkeliauja pilnu tempu. Prisiminus praeito savaitgalio kelionę į Dzūkiją apsnigtais ir nevalytais keliais, nelabai galima buvo tikėtis, kad vos po keleto dienų visa gamta sukrus naujam pavasariniam pabudimui.

yamadoriObelys turbūt mažiau įdomios nei skroblai, nes norinčių jų paieškoti susirinko gerokai mažiau. O gal pavasariniai darbai neleido atitrūkti. Bet kas suplanuota, buvo ir įgyvendinta.

Taip pat, kaip ir 2011-aisiais, ne taip ir toli nuo sostinės keletą valandų smagiai praleidome laiką beieškodami išvirtusių, apgenėtų, kitaip tariant – „nuskriaustų” zyboldo obelų. Žygis pavyko, o ir ar galėjo būti kitaip. Nedidelis nesklandumas su išsikrovusiomis fotoaparato baterijomis įtakojo nebent mažesnį vaizdinės medžiagos kiekį ir jos kokybę, bet tik ne paieškos azartą.

Šį kartą didesnis dėmesys beieškant buvo kreipiamas į medelio nebari (sritis, kur kamienas ribojasi su šaknynu), gyvybingumą (atkreipiant dėmesį į jau esamų žaizdų gijimą).

Dėkui bendražygiams už kompaniją, toliau, jau forume, netrukus pažiūrėsim, kaip sekasi šiais metais rastiems medeliams ir tiems, kuriuos aptikome prieš tris metus.

Kiek žinau, šį savaitgalį ne vien mes klaidžiojom po miškus yamadori paieškose. Tikrai įdomu būtų sužinoti, kaip sekėsi kitiems. Tad lauktumėm nuotraukų ir įspūdžių elektroniniu paštu [email protected]. Dėkui iš anksto ir iki greito…

Jogaila Mackevičius

Šermukšniai

Apie mūsų krašte augantį paprastąjį šermukšnį jau buvau kalbėjęs, nagrinėdamas vieną atvejį. Šio straipsnio gal ir nebūtų, jei atsitiktinai, benaršydamas internete neaptikčiau Agnės Miliauskaitės Vytauto Didžiojo universitete prieš daugiau nei penketą metų parašyto ir apginto magistrinio darbo apie medžius mūsų tautosakoje. Greitomis prabėgęs tyrimų metodais kiek užtrukau ties analize. Na ir ko tik neprisigalvojo mūsų senoliai apie šį medį… Aišku viena: šermukšniai – tai mūsų apsauga nuo visko, kas pikta ir mums kenkia.

Tad kodėl gi ši apsauga negalėtų įsitaisyti mūsų bonsai sodo kampe, prie įėjimo, kad viskas, kas negera negalėtų ten prasmukti?.. Skaityti toliau: Šermukšniai

Mūsų krašto augalai – bonsai

Ne vieną šimtmetį skaičiuojančią bonsai kultūrą puoselėdami sodininkai ir meistrai jau spėjo atsirinkti labiausiai jai tinkančias medžių rūšis, tapusias klasikinėmis. Tačiau eksperimentatoriaus dvasia vis nerimsta, ieškoma naujų rūšių, formų, tikslo pasiekimo būdų. Mūsų krašte sutinkami augalai čia – neišnaudotas rezervas. Be to, puoselėjant bonsai kultūrą ir ją pristatant pasauliui, visada yra įdomiau pasigirti savo krašto augalais.

Panagrinėkime pliusus. Pirmiausia, tai prisitaikymas augti būtent mūsų klimato sąlygomis. Jei augalas čia nuo seno tarpsta, dauginasi niekieno neprižiūrimas ne tik vegetatyviškai, bet ir sėklomis – reiškia vargo jį auginant nebus labai daug. Skaityti toliau: Mūsų krašto augalai – bonsai