Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (4). Įdomūs dalykėliai…

Kiekvienoje parodoje, kurioje eksponuojami bonsai, pastarieji sudaro didžiąją ekspozicijos dalį,  į juos nukreiptas kone visas lankytojų dėmesys. Tačiau bonsai retai kada būna vieni, juos lydi statulėlės, shitakusos, kusamonai, suiseki.

Kad sudaryti gražią, patrauklią lankytojų akiai kompoziciją, naudojami ir erdvės skirtukai, įvairūs staliukai, kiti kompozicijos aksesuarai. Pavyzdžiui, Ryto rasos sodo ekspozicijoje beveik kiekvienas medis buvo atskirtas dvejomis surištomis bambuko lazdelėmis, žyminčiomis kiekvienos bonso kompozicijos ribas. Medeliai buvo eksponuojami ant medinių dekoratyvinių staliukų, stovelių.

Tačiau tai – ne viskas. Šalia sumedėjusių augalų bendram kompozicijos išbaigtumui buvo pateikiamos ir shitakusos. Tai – nedidelės žolinių augalų kompozicijos, pabrėžiančios bonso ilgaamžiškumą ir grožį. Apie shitakusas jau kalbėjome anksčiau, todėl papildomai ties jomis dabar neapsistosime. Pažymėsime tiktai, kad jos labai lengvai komponuojamos mažose vazonėliuose, panaudojant labai paprastus ir mūsų krašte nesunkiai augančius augalus, pavyzdžiui, bruknes, sidabražoles, dekoratyvines braškes.

Apart shitakusų, kai kurie medeliai buvo komponuojami su įvairiomis statulėlėmis. Tai – tarsi mįslė, padedanti lankytojui sužinoti daugiau apie medį (iš kur jis kilęs, kaip augęs) arba paryškinanti kūrėjo mintį, verčianti giliau susimąstyti apie tai, ką meistras įsivaizdavo, formuodamas vieną ar kitą bonsą.

Tačiau neatmestinas ir tas variantas, kad statulėlė yra viso labo kompozicijos estetinė puošmena, neperteikianti jokios minties. Tiesiog gražu – ir tiek…

Tiek shitakusos, tiek statulėlės yra sudedamoji bonso kompozicijos dalis. Tačiau tam tikri elementai buvo eksponuojami ir atskirai.

Pirmiausia tai – kusamonai. Du parodos dalyviai (Kristina Popovienė ir Jogaila Mackevičius) pateikė virš dešimties kusamonų kompozicijų. Nuo bonsų jie skiriasi tuo, kad yra sudaromi iš žolinių augalų, o nuo shitakusų – tuo, kad yra pagrindinis (o ne lydimasis) ekspozicijos elementas. Jei trumpai, tai  – žoliniai bonsai.

Kusamonų komponavimas turi paklusti trim pagrindinėm taisyklėm: estetinio patrauklumo, vieno ekotopo ir vieno metų laiko. Kaip sekėsi įgyvendinti šias taisykles, galima spręsti iš parodos eksponatų nuotraukų.

Dar vienas įdomus parodos akcentas – suiseki – dekoratyviniai akmenys.

Visi šie akmenys yra natūraliai randami gamtoje ir rodomi lankytojams tokie, kokius juos suformavo gamta. Joks gludinimas, šlifavimas, lakavimas ar kitos apdirbimas nėra leidžiamas. Vienintelė išimtis – žmogaus rankomis pagamintas medinis pagrindo padėkliukas, tiksliai atitinkantis akmens pagrindą.

Kada nors šiuos akmenis aptarsime ir šioje svetainėje, o dabar kviečiu susidomėjusius paskaityti jiems skirtą interneto dienoraštį (anglų kalba).

Ir pabaigai – dar šiek tiek statistikos palyginimui – ekspozicijos rūšinė sudėtis.

Ryto rasos sodas

1. Obelis – Malus sp.;

2. Korėjinis skroblas – Caprinus coreana;

3. Kadagys – Juniperus sp.;

4. Trakinis klevas – Acer campestris;

5. Europinis maumedis – Larix decidua;

6. Klevas – Acer palmatum;

7. Kininis kadagys – Juniperus chinensis;

8. Kalninė pušis – Pinus mugo.

Dainuojančių akmenų slėnis

1. Raudonoji pušis – Pinus massoniana;

2. Baltoji pušis – Pinus parviflora;

3. Juodoji pušis – Pinus nigra;

4. Azalija – Azalea sp.;

5. Klevas – Acer sp.;

6. Kadagys – Juniperus sp.;

7. Sakuros – Prunus sp.;

8. Kaulenis – Crotoneaster sp.

Kitų parodos dalyvių bonsų rūšys

1. Kininis kadagys – Juniperus chinensis;

2. Kalninė pušis – Pinus mugo;

3. Smulkialapė guoba – Ulmus parviflora;

4. Karmona – Carmona microphyla;

5. Podokarpas – Podocarpus sp.;

6. Portulacaria afra;

7. Baltoji pušis – Pinus parviflora.

Taigi, vyraujančių parodoje rūšių bonsų rūšių skaičius – 19.

Jogaila Mackevičius

Ingos ir Nerijaus Smaidžiūnų (1-4, 11-13), Jogailos Mackevičiaus (5-10) nuotraukos