kusamonai – BonsaiVilnius

Tilandsijos

Tęsiame straipsnių seriją apie kusamonams tinkamus egzotiškus augalus. Reikalavimai šiems augalams nėra labai dideli: juos turi tenkinti tos pačios sąlygos, kaip ir pačius bonsus (bent jau vegetacijos metu), jie turėtų (nors nebūtinai) būti to paties ekotopo augalai, bet svarbiausia – jie turėtų derėti prie pagrindinio medžio, kompozicija turėtų atrodyti vientisa ir estetiškai patraukli.

Tilandsijos – bromelijiniai augalai, gražiai atrodantys kone kiekvienoje augalų kompozicijoje. Tiek savo išvaizda, tiek sandara, tiek augimo būdu jos ganėtinai skiriasi nuo stereotipinių žolinių augalų. Būdamos nelabai išrankios auginimo sąlygoms, jos nesunkiai galėtų sudaryti kompaniją bonsams vasaros metu.

Apie tilandsijas kalbamės su Lina ir Aurimu Baranauskais, jau senai auginančiais ir kolekcionuojančiais šiuos nuostabius augalus.

Skaityti toliau: Tilandsijos

Plejonės

Kusamonai – neatsiejama bonso kompozicijos dalis, papildanti pagrindinį jos elementą – medį. Dažniausiai kusamonams naudojami žoliniai augalai, kurie mažame vazonėlyje komponuojami atsižvelgiant į estetiką, vienodas su medžiu augimo sąlygas. Iš pažiūros trapūs ir gležni kusamonai pabrėžia medžio ilgaamžiškumą, suteikia kompozicijai atsvaros. Paprastai kusamonams skiriama gerokai mažiau dėmesio ir priežiūros, nei bonsui, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus augalus, kurie būtų nereiklūs, patrauklūs ir ne mažiau išskirtiniai.

Vienas iš tokių pasirinkimo variantų – gegužraibinių šeimai priklausanti plejonių gentis (Pleione). Tai daugiametės orchidėjos, pasižyminčios ryškiu sezoniškumu, dažniausiai ankstyvu pavasariniu žydėjimu ir sąlyginai dideliais išraiškingais žiedais. Kokia šios genties atstovų įvairovė, į ką atkreipti dėmesį juos auginant klausiame Lietuvos orchidėjininkų draugijos narę Eglę Kazulienę, ne vienerius metus draugaujančią su šiomis nuostabiomis gėlėmis.

Skaityti toliau: Plejonės

Troškutės

Bonsų sode apart medžių neretai sutinkamos ir mažesnės, dažniausiai žolinių augalų kompozicijos – kusamonai. Šios kompozicijos taip pat lydi bonsus ir parodose. Kusamonams naudojami augalai turėtų papildyti bonso estetiką, kažką pabrėžti, o gal sudaryti prieštarą. Vieni tokių augalų – pasaulyje labai mėgstamos nedidelės gėlytės – troškutės.

Troškutės (Rhodohypoxis) – Hypoksidaceae šeimai priklausančių žiedinių augalų gentis, kurioje tėra šešios rūšys. Jų gimtinė – Pietų Afrika. Iš čia jos paplito po visą pasaulį ir tapo labai populiarios. Jos auginamos gėlynuose, vazonuose, alpinariumuose.

Tai – daugiametis svogūninis augalas. Antžeminė dalis sužaliuoja pavasarį, iš svogūnėlio išauga kardiški, iki 15 cm lapai. Vėliau pasirodo ir žiedai. Jie būna balti, rausvi, avietiniai, įvairiausių atspalvių. Dabar yra išvesta troškučių veislių ir pilnaviduriais žiedais. Žiedai maloniai kvepia. Skaityti toliau: Troškutės

Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (4). Įdomūs dalykėliai…

Kiekvienoje parodoje, kurioje eksponuojami bonsai, pastarieji sudaro didžiąją ekspozicijos dalį, į juos nukreiptas kone visas lankytojų dėmesys. Tačiau bonsai retai kada būna vieni, juos lydi statulėlės, shitakusos, kusamonai, suiseki.

Kad sudaryti gražią, patrauklią lankytojų akiai kompoziciją, naudojami ir erdvės skirtukai, įvairūs staliukai, kiti kompozicijos aksesuarai. Pavyzdžiui, Ryto rasos sodo ekspozicijoje beveik kiekvienas medis buvo atskirtas dvejomis surištomis bambuko lazdelėmis, žyminčiomis kiekvienos bonso kompozicijos ribas. Medeliai buvo eksponuojami ant medinių dekoratyvinių staliukų, stovelių.

Tačiau tai – ne viskas. Šalia sumedėjusių augalų bendram kompozicijos išbaigtumui buvo pateikiamos ir shitakusos. Tai – nedidelės žolinių augalų kompozicijos, pabrėžiančios bonso ilgaamžiškumą ir grožį. Apie shitakusas jau kalbėjome anksčiau, todėl papildomai ties jomis dabar neapsistosime. Pažymėsime tiktai, kad jos labai lengvai komponuojamos mažose vazonėliuose, panaudojant labai paprastus ir mūsų krašte nesunkiai augančius augalus, pavyzdžiui, bruknes, sidabražoles, dekoratyvines braškes. Skaityti toliau: Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (4). Įdomūs dalykėliai…

Juodšilių popietės. Kusamonai, shitakusa. Pirmą kartą formuotų medelių einamoji priežiūra

Legendos byloja, kad kažkada, labai labai senai, vienas įnoringas kinų imperatorius užsimanė kas rytą nubudęs pro savo rūmų langą aprėpti visą šalį vienu žvilgsniu. Imperatoriaus noras (o gal užgaida) netruko būti įgyvendintas, ir rūmų kieme atsirado ištįsi peizažai – su kalnais, upėmis, miškais, pievomis. Visa Kinija, sumažinta tiek, kad ją galima būtų apžvelgti vienu žvilgsniu – visą iš karto.

Kad padaryti šią sudėtingą kompoziciją, turėjo paplušėti visi – ir molio meistrai, ir staliai, dailidės, akmenskaldžiai. Bet sunkiausia turbūt buvo sodininkams, turėjusiems sukomponuoti daug mažų medžių ir žolinių augalų.

Nuo to ir prasidėjo tiek bonsų, tiek kusamonų bei shitakusų kultūros. Be jokios abejonės bonsai, kaip sumedėję ilgamečiai miniatiurizuoti gyvos gamtos objektai išpopuliarėjo greičiau, tapo plačiau žinomi. Kusamonų ir shitakusų kompozicijos, kurios dažniausiai nėra ilgaamžės taip ir pasiliko lydimieji elementai, nepaisant to, kad kompoziciniam išbaigtumui jų vaidmuo gali būti tikrai neantraeilis. Skaityti toliau: Juodšilių popietės. Kusamonai, shitakusa. Pirmą kartą formuotų medelių einamoji priežiūra

Kusamono. Shitakusa

Neretai bonsai medžiai nėra eksponuojami vieniši. Šimtametės istorijos eigoje jų kompozicijas imta puošti įvairiausiais papildymais. Taip atsirado akmenys, uolos, statulėlės, žoliniai augalai pačiame bonso konteineryje ar pasodinti atskirame, mažesniame inde.

Kiekviena tokia kompozicijos detalė gali būti naudojama tiesiog estetiniais tikslais, siekiant papildyti, pagyvinti ar užbaigti kompoziciją, arba kaip filosofinis akcentas, stengiantis paryškinti skirtumus tarp suaugusio, seno, dešimtmečiais formuoto medžio ir trapaus, mažo, neilgaamžio žolyno. Skaityti toliau: Kusamono. Shitakusa

SKELBIMAS. Praktiniai užsiėmimai. Juodšilių popietės

Kviečiame į praktinius užsiėmimus. Jų metu:

◊ Aptarsime, kas sudaro bonsą kaip kompoziciją – konteineris, medis, substratas, lydimieji elementai konteineryje ir už jo ribų, ir t.t.

◊ Apžvelgsime bonsų tipologiją ir stilistiką: galimi formavimo stiliai, ekologinis bonsų klasifikavimas, ir pan.

◊ Pasižiūrėsime, kaip formuojamas medis iš ruošinio.

◊ Detaliau aptarsim lydinčiuosius bonsų kompozicijos elementus – kusamono, shitakusa. Pabandysime juos padaryti patys.

Laikas: 2010 m. liepos 5 d. (pirmadienis), 13.00 val. (prašymas – nevėluoti)

Skaityti toliau: SKELBIMAS. Praktiniai užsiėmimai. Juodšilių popietės