Komponavimas – BonsaiVilnius

Augalas ant akmens (3)

Sau 242021

Dar gegužės pradžioje šis blizgusis fikusas buvo „pasodintas“ ant pemzos luito tikintis, kad po keleto mėnesių jis prigis, o mes turėsime medį ant akmens. Šis laikotarpis kiek užsitęsė dėl mano kaltės, nes niekaip neprisiruošiau patikrinti, kaip gi ten vyksta tas šaknijimosi procesas. O ir augti fikusui teko nepakankamai gerose sąlygose.

Nors antžeminė dalis nuo šviesos stygiaus kiek peraugo ir ištįso, tačiau šaknys, kaip pamatysite, tik dar geriau įsitvirtino. Kaip ten bebūtų – nėr to blogo, kas neišeitų į gerą. Kadangi prieš Kalėdas reikia baigti visus nebaigtus darbus, tai metas būtų ir šio fikuso šaknis atidengt nuo kiminų. Skaityti toliau »

Augalas ant akmens (2)

Sau 242021

Kaip jau kalbėjome anksčiau, bonsas gali būti ne tik dirbtinai susendintas medis, pasodintas paprastame substrate, bet ir medžio – akmens miniatiūra. Padaryti ją gana paprasta, nors praeina nemažai laiko, kol kompozicijos komponentai susiderina ir suauga tarpusavyje. Vis gi – tai gyvosios ir negyvosios gamtos simbiozė.

Nebandykime kažko įmantraus, o imkim ir padarykim tai paprastomis buitinėmis sąlygomis: namie ant palangės ar kieme – tiesiog ant šaligatvio plytelių. Kaip jau sutarėm pirmojoje dalyje, augalas bus Ficus ginseng. Tam, kad mūsų užmačia pavyktų, augalo reiktų pasirūpinti įšaknydintais fikuso auginiais iš anksto. Štai keletas iš rudens pamerktų į vandenį nugenėto fikuso šakelių – išsirenkam geriausią, labiausiai patikusią, gražiausiai išsišakojusią, turinčią gražiausias (ir kas ne mažiau svarbu – ilgiausias) šaknis. Skaityti toliau »

Augalas ant akmens (1)

Sau 242021

Bonsų augintojai, siekdami kiek įmanoma priartinti savo kūrinius prie gyvosios gamtos, apart dviejų tradicinių komponentų – vazono ir medžio – sugalvoja pritaikyti nemažai įvairiausių detalių kompozicijai pagyvinti, suteikti jai savitumo ar paslapties. Tai ir samaninės dangos, ir natūralaus medžio ar akmens elementai, papildomi žoliniai augalai.

Vienas iš būdų suteikti bonsui savitumo ir originalumo yra jo pasodinimas ant akmens. Kartais panaudojant akmens platformas sukuriami ištįsi kalnų peizažai.

Šis procesas reikalauja papildomų darbo sąnaudų ir žinių. Ne kiekvieną augalą galima taip pakeisti, kad jis neskursdamas augtų dar nepalankesnėmis sąlygomis. Augančių ant akmens augalų šaknynas patiria daugiau stresų. Dienos metu akmuo gali labiau įšilti, naktį – atvėsti. Vidutinio klimato juostoje, kai augalai žiemai specialiai paruošiami ir žiemoja lauke, akmuo ir šaltis gali padaryti nepataisomą žalą medeliui.

Taigi, viskas priklauso šiek tiek nuo sėkmės ir gero pasirinkimo – tiek augalo rūšies, tiek uolienos tipo. Skaityti toliau »

Pavasarinis bruzdesys

Geg 072018

Ne vienas iš yamadorių paieškų etapų pavasarį būna susijęs su masiniu augalų žydėjimu mūsų krašte. Pirmiausia skleidžiasi žibuoklės (Hepatica), vėliau šilagėlės (Pulsatilla), plukės (Anemone). Beieškant bonsų ruošinių, negali neatkreipti dėmesio į šių augalų žiedų kilimus. Kartais net medžių paieškos pasitraukia į antrą planą, kai aptinki kokią gausią pavasarinukų augimvietę.

Vėjalandė šilagėlė

Kartu su šilagėlėmis retus mūsų krašto pušynus papuošia ir pirmieji pavasariniai mūsų kraštų grybai – bobausiai (Gyromitra), iš po kelmų bunda žalčiai, o iš gandralizdžių lyg iš apžvalgos bokštų, po apylinkes ima žvalgytis gandrų poros. Skaityti toliau »

Tilandsijos

Bal 142017

Tęsiame straipsnių seriją apie kusamonams tinkamus egzotiškus augalus. Reikalavimai šiems augalams nėra labai dideli: juos turi tenkinti tos pačios sąlygos, kaip ir pačius bonsus (bent jau vegetacijos metu), jie turėtų (nors nebūtinai) būti to paties ekotopo augalai, bet svarbiausia – jie turėtų derėti prie pagrindinio medžio, kompozicija turėtų atrodyti vientisa ir estetiškai patraukli.

Tilandsijos – bromelijiniai augalai, gražiai atrodantys kone kiekvienoje augalų kompozicijoje. Tiek savo išvaizda, tiek sandara, tiek augimo būdu jos ganėtinai skiriasi nuo stereotipinių žolinių augalų. Būdamos nelabai išrankios auginimo sąlygoms, jos nesunkiai galėtų sudaryti kompaniją bonsams vasaros metu.

Apie tilandsijas kalbamės su Lina ir Aurimu Baranauskais, jau senai auginančiais ir kolekcionuojančiais šiuos nuostabius augalus.

Skaityti toliau »

Plejonės

Vas 202017

Kusamonai – neatsiejama bonso kompozicijos dalis, papildanti pagrindinį jos elementą – medį. Dažniausiai kusamonams naudojami žoliniai augalai, kurie mažame vazonėlyje komponuojami atsižvelgiant į estetiką, vienodas su medžiu augimo sąlygas. Iš pažiūros trapūs ir gležni kusamonai pabrėžia medžio ilgaamžiškumą, suteikia kompozicijai atsvaros. Paprastai kusamonams skiriama gerokai mažiau dėmesio ir priežiūros, nei bonsui, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus augalus, kurie būtų nereiklūs, patrauklūs ir ne mažiau išskirtiniai.

Vienas iš tokių pasirinkimo variantų – gegužraibinių šeimai priklausanti plejonių gentis (Pleione). Tai daugiametės orchidėjos, pasižyminčios ryškiu sezoniškumu, dažniausiai ankstyvu pavasariniu žydėjimu ir sąlyginai dideliais išraiškingais žiedais. Kokia šios genties atstovų įvairovė, į ką atkreipti dėmesį juos auginant klausiame Lietuvos orchidėjininkų draugijos narę Eglę Kazulienę, ne vienerius metus draugaujančią su šiomis nuostabiomis gėlėmis.

Skaityti toliau »

Troškutės

Gru 122016

Bonsų sode apart medžių neretai sutinkamos ir mažesnės, dažniausiai žolinių augalų kompozicijos – kusamonai. Šios kompozicijos taip pat lydi bonsus ir parodose. Kusamonams naudojami augalai turėtų papildyti bonso estetiką, kažką pabrėžti, o gal sudaryti prieštarą. Vieni tokių augalų – pasaulyje labai mėgstamos nedidelės gėlytės – troškutės.

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Troškutės (Rhodohypoxis) – Hypoksidaceae šeimai priklausančių žiedinių augalų gentis, kurioje tėra šešios rūšys. Jų gimtinė – Pietų Afrika. Iš čia jos paplito po visą pasaulį ir tapo labai populiarios. Jos auginamos gėlynuose, vazonuose, alpinariumuose.

Tai – daugiametis svogūninis augalas. Antžeminė dalis sužaliuoja pavasarį, iš svogūnėlio išauga kardiški, iki 15 cm lapai. Vėliau pasirodo ir žiedai. Jie būna balti, rausvi, avietiniai, įvairiausių atspalvių. Dabar yra išvesta troškučių veislių ir pilnaviduriais žiedais. Žiedai maloniai kvepia. Skaityti toliau »

Juodšilių popietės’2015

Lie 082015

Šiemet „Juodšilių popietės” buvo kiek kitokios, nei kitais metais. Jei anksčiau kiekvienas atsiveždavo savo medį ir jį tvarkydavo, tai šiemet nuveikėm ir šį tą bendro.

Mintis ne tik formuoti medį, bet ir prieš tai nusipiešti jo eskizą nėra jokia naujovė. Taip daro nemažai meistrų ir bonsai entuziastų. Kaip pavyzdys buvo parodytas parodomasis meistro iš Čekijos Pavel Slovák formavimas EBA konvencijoje Vroclave 2014-ais metais. Jau prieš formavimą galima buvo pamatyti ir paruoštą ruošinį, ir meistro eskizą kaip šis medis atrodys po formavimo. O norintys atminimui gavo ir šio eskizo kopijas.

Taigi, rezultatas ir jo planavimas popieriaus lape: Skaityti toliau »

Kerpės ir bonsai – kaip tai susiję?

Vas 032015

Kerpė – simbiontinis organizmas, sudarytas iš grybo ir dumblio. Didžioji dauguma kerpes sudarančių grybų yra aukšliagrybiai, rečiau – papėdgrybiai. Dauguma dumblių – žaliadumbliai, rečiau – melsvabakterės.

Kerpės paplitusios visame Žemės rutulyje,įvairiausios jų rūšys prisitaikiusios augti ant įvairiausių substratų: kitų augalų, akmenų, smėlio ar dirvožemio. Tai – ne pafazitiniai augalai. Net gyvą substratą kerpės panaudoja tik prisitvirtinimui.

Skaityti toliau »

Older Entries