Spa 312014
 

Ruduo įsibėgėjo pamažu. Medžiai jau numetę lapus, paukščiai išskridę, o pasikartojančios šalnos vis labiau primena, kad greitai džiaugsimės baltuma ir ramybe. Švelnus šiemet ruduo. Ankstyvųjų šalnų nebuvo, vėjai ir viesulai stogų nedraskė. Gamta ėmė migti palengva, be didelio skubėjimo. Tai gerai. Ir bonsai medeliai spėjo tinkamai pasiruošti mūsų kraštui būdingai žiemai su nuolat besikeičiančia nuotaikų kaita.

velines23

Turbūt ne vienas jau pastebėjome, kad kambaryje augantys medžiai nebesistengia stipriai augti. O mes ir neskatinkime jų to daryti. Nors visą žiemą jie žaliuos ant mūsų palangių, jiems tai taipogi ramybės periodas. Nors dalinės, bet vis gi ramybės. Jau vasaros pabaigoje verta buvo baigti jų tręšimą, rugsėjo pabaigoje pradėti saikingiau laistyti ir leisti medžiams šiek tiek atsipūsti nuo vasarinio maratono.

Kodėl? Nors šilumos mūsų būstuose pakanka, bet žiemą labai trūksta šviesos. Jei medis gauna ir mažiau drėgmės, natūraliai supranta, kad reikia kiek prisnūsti ir pataupyti jėgas pavasariui. Leisdami jiems augti taip kaip vasarą, mes tik veltui leidžiame medžiui kovoti su nepalankiomis sąlygomis bent keletą mėnesių. Taip jis eikvoja savo jėgas, ir atėjus pavasariui, naujus augimo metus pradeda nepailsėjęs.

Žinoma, viską reikia daryti su saiku. Rekomendacija „nebetręšti” turbūt visada suprantama vienareikšmiškai – jokių trąšų! Tačiau reikia atidžiai sekti, ar augalas per žiemą nepradės rodyti kokių nors elementų trūkumo požymių. Sunkiau turbūt (ypač pradedantiems) suprasti tą patarimą „saikingiau laistyti”. Tai neturėtų būti suprasta kaip „nudžiovinti”. Substratas niekada neturėtų visiškai išdžiūti, virsti dulkėmis ar sukietėti į „plytą”. Labai rizikinga yra laistyti tik substrato paviršių, nes tik jam tesudrėkus, žemesniuose sluoksniuose esančios šaknys per ilgesnį laiką gali tiesiog atmirti nuo drėgmės trūkumo. Ir vieningų receptų čia nėra. Kiekviena medžio rūšis turi savus poreikius drėgmei. Gležnus lapus turintys medžiai yra jautresni drėgmės trūkumui, nei tie, kurių lapai standūs, su storu dengiamuoju sluoksniu.

Kartais kambariuose auginamų medžių priežiūroje „koją pakiša” sausas kambarių oras. Šio aplinkos faktoriaus trūkumui pašalinti yra daugybė būdų: periodiškai purkšti augalus aplinkos temperatūros vandeniu, naudoti įvairius drėkintuvus, dirbtinio rūko generatorius ir pan.

Taigi, tiek tos ir priežiūros. Viskas minimaliai. Svarbiausia – gerai pailsėjus sulaukti pavasario.

Jei ant palangių žiemą praleidžiantys augalai dar reikalauja vos ne kasdienio dėmesio, tai laikomi vėsiai jo pareikalaus kartą-kitą per mėnesį. Balkonuose, rūsiuose juos reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir pasistengti, kad temperatūros šuoliai dienai keičiant naktį būtų kuo mažesni. Kiek plačiau apie vieną tokį atvejį jau buvo papasakota prieš keletą metų. Panašiai galima elgtis su daugeliu augalų, kuriems žiemą kambaryje per šilta, o lauke per šalta.

Ir dar mažiau rūpintis  reikės tais, kurie žiemoja po atviru dangum. Juos prikasus darže ar palikus lauke ant lentynų, reikia iškarto sustiprinti apsaugą nuo vėjo. Gausiai pasnigus – apžiūrėti ir atsargiai nupurtyti sniegą nuo šakų. Visais kitais atžvilgiais iki pavasario jais pasirūpins pati gamta.

O ką veikti mums kol medžiai ilsisi? Juk didžiąją metų dalį jiems skiriamas laikas buvo nemaža mūsų veiklos dalis. Dabar atrodytų atsiranda daug laisvo laiko. Verta išnaudoti jį tikslingai: perskaityti naujas knygas apie jų priežiūrą, pavartyti žurnalus, paieškoti trūkstamos informacijos internete. Jei į klausimus kitur atsakymo neradote, užsukite į diskusijas. Gal kam nors yra žinomas atsakymas į tai, ko dar nežinote. O taip pat ir pasirūpinti įrankiais, substratais, indais. Kad pavasarį nereiktų ieškoti ko nepametus.

Ramių Vėlinių…

Susiję straipsniai:

  1. Atvejis. Žiemojimas balkone;
  2. Baigiamasis 2011-ųjų seminaras „Bonsai žiemą”. 2 dalis „Bonsų žiemojimas”;
  3. Dar viena „Šalčio atmintinė”;
  4. Ramybė. Artėjant žiemai;
  5. Ramybė. Artėjant žiemai (2) Paprastas prikasimas.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.