Iki šiol, per daugiau nei dešimtmetį svetainėje nemažai kalbėjome apie tai, kaip bonsam geriau peržiemoti. Bet netikėtai pastebėjau, kad vienas (ir pats geriausias) atvejis liko neaprašytas. Tai paprastas žiemojimas šiltnamyje. Be jokių prikasimų, tiesiog sustatant vazonus ant paprastų šalčiui inertiškesnių pakylų, kokios yra, pavyzdžiui, euro padėklai.
Šiltnamis turėtų stovėti vietoje, apsaugotoje nuo vidudienio saulės. Maniškio pietuose auga senas pušynas. Žiemą saulė nepakyla aukštai, ji slepiasi už medžių, todėl bonsams negresia perkaisti. Jei tokių sąlygų nėra, šiltnamį reiktų dengti matine plėvele.
Tokiomis sąlygomis medžiai būna apsaugoti nuo didžiausio jų žiemos priešo – vėjo. Nereikia pergyventi dėl įšalusios žemės. Ji įšąla visais atvejais.
Jei žiemą laikosi pliusinė temperatūra ir substratai atitirpę, galima medžius laistyti vandeniu, kurio temperatūra apie nulį laipsnių. Jei vis gi spaudžia šaltis, tada neabejotinai vanduo nepadės – bet gelbsti sniegas, kurio reikėtų prikasti kaip galima daugiau. Tik nereikia pamiršti, kad ant medžių berti reikia švarų šviežią sniegą. Jei su kastuvu grybštelėjote nuo kiemo sniego su nuo automobilių ratų nuvarvėjusia druska, kitąmet nesistebėkite, kad jūsų medžiai sunegalavo. Skaityti toliau »
Žiema, nors ir neskubėdama, bet vis gi atėjo. Lyg ir viskas vyko teisingai. Pradžioje merkė lietus, prigirdė žemę. Tada ėmė spaust lengvas šaltukas, o kartu ir pradėjo snigti. Kai viskas buvo sniegu užklota, šaltukas spustelėjo stipriau. Tad skųstis neturėtumėm. Kad ir kaip tie šalčiai nepatiktų, žiema mūsų krašte – privalomas metų laikas. Per jį gamta pailsi, atsirenka stipriausius, ištvermingiausius, susidoroja su parazitais.
Sėkmingas medelių žiemojimas dažnam bonsų augintojui yra ne mažas galvos skausmas, nepriklausomai nuo to, ar jie ir toliau auga šiltai patalpose, ar paliekami visiškoje ramybėje lauke.