Turbūt tęsti susipažinimą su ekspozicija tikslingiausia ir būtų ta tvarka, kuria susipažinome su josios dalyviais. Taigi, išėję iš Ryto rasos sodo ekspozicijos, priešingoje koridoriaus pusėje 36 kv.m. chemijos auditorijoje išsidėstė Dainuojančių akmenų slėnio (Madzuchų) ekspozicija.
Skaičiavom, skaičiavom mes, kiek gi tų medžių atsivežė svečiai iš Kretingos rajono, ir vis skaičių pamesdavom. Galų gale priėjom išvados, kad ant ekspozicijos stalų jų bus apie 70.
Turbūt vos ne kiekvienas parodos lankytojas tiek bonsų vienoje vietoje nebuvo dar matęs. Ir reiktų pagirti lietuvišką publiką – iš lankytojų neteko girdėti nusiskundimų ar pastabų, kad auditorijų patalpos nėra pati geriausia vieta bonsų parodai. Mėgėjiškoje parodoje, turinčioje labai ribotą biudžetą, dėl visiems suprantamų priežasčių gali būti sunku paslėpti kriaukles, traukos spintas, rozetes. Lankytojams tai nerūpėjo (aš pats atkreipiau į tai dėmesį tik bežiūrinėdamas parodos nuotraukas – jose tie dalykai išryškėja labiausiai) – akys buvo sutelkusios dėmesį ties tais objektais, ties kuriais ir derėjo – bonsais.
Manau, kiekvienas skaitytojas supranta, kad kiekvieno medžio atskirai nuotraukos įdėti nėra jokių galimybių. Todėl pabandykime apžvelgt „Augalų labirintų” bonsų erdvės Madzuchų dalį grupėmis, po keletą medžių… Skaityti toliau: Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (2)