Tam, kad prašnekt apie rudenį, reikia prisiminti pavasarį. Tą laiką, kai po stipraus žiemos migio ima busti gamta, kai augalų šaknimis, stiebais, šakomis ima tekėti gyvybės syvai. Šis pabudimas skatina ir mus smagiau žvelgti į aplinką, greičiau suktis, o bundantys augintiniai – bonsai medeliai – vis labiau džiugina akį. Pavasarį dažnai viskas eina „kaip per sviestą” – tik spėk suktis…
Šis pavasaris gerokai vėlavo, dar balandžio pradžioje sniego pusnys ir šaltis buvo stipriai sukaustę gyvąją gamtą. Todėl atšilus orams, augalai, kaip egzamino pradžią pramigę studentai, ėmė neįtikėtinu greičiu sprogti, žydėti, augti. Vienu metu šiemet žydėjo ir trešnės, ir obelys, o kai kur ir alyvos…
Tačiau ši skuba buvo tik į naudą. Kaip niekad šiemet medžių prieaugis buvo stiprus, pastebėjau, kad ir kenkėjų būta mažiau, o pavasarį iškasti yamadori medeliai prigijo be jokių problemų. Ne tik prigijo, bet ir gerokai ūgtelėjo, sustiprėjo. Ir netgi vidurvasarį nei sausmetis, nei tos kelios karščio bangos didesnės žalos nepridarė. Dauguma medžių rudenį pasitinka gerokai paaugę ir tinkamai pasiruošę naujam šaltam ramybės periodui.
Labai smagu prisiminti šio pavasario yamadori paieškas. Turbūt tai pirmieji metai, kai visi parsinešti „radiniai” ne tik prigijo, bet ir nemažai ūgtelėjo. O kiek „patvarkyti” ir palikti miškuose, kirtimuose, pakelėse būsimi ruošiniai rudeniop nešykštėjo rezultatų.
Kaip ir eilę praėjusių metų, taip ir šiemet vasarą pavyko surengti keletą Juodšilių popiečių. Tik šiemet susirinkusių į jas būrys buvo gerokai mažesnis. Bet tiesa ne kiekybėje…
Turbūt įsimintiniausias vasaros įvykis – tai „Bonsų turas per Lietuvą”. Na, pavadinimas gal gerokai „per skambus”, bet ne tame esmė. Nors japoniški sodai gražiausi pavasarį ir rudenį, o vasarą tikėtis kontrastų ar išskirtinumo labai nederėtų, svetainės forume „Bonsų giraitė” po neilgų diskusijų ir aptarimų buvo nuspręsta liepos pirmoje pusėje surengti keleto dienų kelionę Vilnius – Darbėnai. Galutinis jos tikslas – Japoniškas sodas „Samogitia”. Tačiau pakeliui po pusdienį aplankant visų renginio dalyvių „bonsų valdas”, kartu padiskutuojant apie kiekvieno medžius, paformuojant juos. Ši kelionės dalis ir buvo, mano manymu ,naudinga. Juk norint suformuoti kad ir nedidelę bonsai medelių kolekciją, labai pravartu yra pasižiūrėti, kaip tai daro kiti, palyginti, aptarti kiekvieno darbo padaryto įdirbio privalumus ir trūkumus, pasidalinti pamąstymais bei patarimais. Skaityti toliau: Ruduo
Iki šiol 
