Tundra ir miškatundrė arba miškas, kuriame paklydus tereikia atsistoti

Tundroje gausu kerpių
Tundroje gausu kerpių

Prieš keletą metų drauge su Šiaurės šalių kolegomis dirbant pietinėje Grenlandijoje, ekspedicijos vadovas pranešė, kad kitą dieną tyrimai vyks miške. Aš šyptelėjau ir pasiteiravau, kokio aukščio bus tas miškas. Į tai kolega islandas priekaištingai atsakė: „Jurga, negi pamiršai islandišką posakį: jei paklydai Islandijos miške, tai atsistok. Tas posakis galioja ir Grenlandijai“. Jis buvo beveik teisus, nes aplankytas miškas buvo kiek žemesnis nei du metrai, kreivų ir susiraičiusių beržų sąžalynas. Ir vis dėl to tai buvo beveik tikras miškas, nes Grenlandijoje, Islandijoje ir kitose atšiauriose vietovėse beveik ištisai plyti tundra, kuri pakeičia spygliuočių miškus tose klimatio zonose, kuriose temperatūros žemos, augimo sezonas trumpas, o dirvožemyje neištirpsta įšalas. Tundra formuojasi Arktyje, Antarktyje, o taip pat visų žemynų aukštikalnėse. Arktyje ir kalnuose tarp spygliuočių miško ir tundros bei pietinėse pačios tundros dalyse, kur atšiaurius vėjus užstoja kalnų šlaitai, vyrauja miškatundrė, kurioje auga žemi, dažnai išsiklaipę medeliai – kaip tik toks miškas, kuriame ir lankėmės Grenlandijoje. Skaityti toliau: Tundra ir miškatundrė arba miškas, kuriame paklydus tereikia atsistoti

Bonsų tipologija ir stilistika – 4 dalis. Ekologinis klasifikavimas

Vis dažniau pradedamas naudoti ir kiek kitoks bonsų skirstymas – ekologinis. Tai – skirstymas pagal galimas jų auginimo sąlygas. Mūsuose dažniausiai sutinkami terminai „kambariniai” ir „lauko” bonsai. Kas tai yra? Ar toks skirstymas tinkamas, ar teisingas?

Kambariniai bonsai – tai visos medžių rūšys, kurios arba gali augti kambaryje, arba gali augti tik kambaryje. Šis sugalvotas apibrėžimas nėra nei kalbos klaida, nei koks pokštas. Visas sumedėjusių augalų rūšis sąlyginai galima suskirstyti į tas, kurioms kambarinės sąlygos ištįsus metus yra būtinos, ir į tas, kurioms tos sąlygos yra galimos, t.y. atnešti iš lauko ant palangės jie nepradeda skursti ir nykti.

Sakysim, paprastasis beržas ar eglė niekada neaugs standartiniame bute. Pirmiausia, čia jiems per sausas oras. Antra, tokiomis sąlygomis nėra tinkamo ramybės periodo. Bet svarbiausia – per mažas dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Būtent trečioji sąlyga ir veda prie neišvengiamos tokio tipo medžių žūties. Per dieną, net ir dideliame karštyje augantys, fotosintezės dėka tokie augalai sintetina įvairias organines medžiagas. Vyksta asimiliacijos ir sintezės procesai. Tai dėl jų augalas auga, didėja jo biomasė. Tačiau kartu vyksta ir kvėpavimas, medžiagų skaidymas, disimiliacija. Jo pasekoje susintetintos medžiagos skaidomos, o energija toliau panaudojama sintezei. Nakčia vyksta tik disimiliacija. Be to, reparuojamos (atstatomos) fotosintezės fermentinės sistemos po dienos „nusidėvėjimo”. Tiek asimiliacija, tiek disimiliacija turi būti pusiausvyroje. Kuo sparčiau vyksta asimiliacija, tuo greičiau auga augalas. Bet jei staiga medžiagų suskaidoma daugiau nei  susintetinama, augalas ima skursti – juk skaidymo fermentai turbūt labiausiai nuo temeratūros priklausoma fermentų grupė. Kuo ji aukštesnė, tuo skaidymas vyksta greičiau. Taigi, augalas tarsi be reikalo naudoja dienos metu pagamintas medžiagas. Skaityti toliau: Bonsų tipologija ir stilistika – 4 dalis. Ekologinis klasifikavimas