Pavasarį nubudę medžiai netruko pradėti augti, vystytis, žydėti, megzti vaisius. Atėjusi vasara savo šiluma dar labiau paspartina augalų vystymosi procesus – spartėja medžiagų apykaita, vandens įsiurbimas, mineralinių medžiagų pasisavinimas, fotosintezės dėka didėja organinių medžiagų kiekis augale.
Nors kartais teigiama, kad pasodintas į mažą konteinerį, apribotom šaknim ir suformuotu vainiku medis neauga – tai nėra tiesa. Tik išoriškai šis augimas gali būti mažai pastebimas. Bet medis vystytis nenustoja. Ir toliau jo kamiene susidaro metinės rievės, formuojasi nauji pumpurai, šakos ir šaknys, žiedai. Tik viskas vyksta gal kiek lėčiau, nepastebimiau. Augalai tuo ir skiriasi nuo gyvūnų bei grybų, kad auga ir vystosi visą gyvenimą. Augimui sustojus ateina augalo žūtis.
Tie keli vasaros mėnesiai užtikrina pačias palankiausias sąlygas – intensyvų ir ilgalaikį apšvietimą, drėgmę, aukštą temperatūrą. Apšvietimas įtakoja fotosintezę, taigi augalas sugeba pasigaminti ir sukaupti pakankamai organinių medžiagų tiek savo kūno statybai, tiek žaizdų užgydimui, tiek naujų organų (šakų, šaknų) regeneracijai, tiek žydėjimui bei vaisių nokinimui. Skaityti toliau: Metų laikai. Vasara. Sausmetis, karščio bangos