Jau ne kartą nagrinėjome, kiek žalos gali pridaryti vasaros karščiai. Dažniausiai karštais, sausais ir ne vieną dieną trunkančiais orais pasižymi liepos mėnuo. Tačiau kartais karščio bangos praslenka jau birželį. Trisdešimties ir daugiau laipsnių šiluma, lengvas vėjelis – ir pavojus prarasti nesenai persodintus, augančius mažuose konteineriuose augalus labai padidėja.
Jau prieš keletą dienų sinoptikai ėmė prognozuoti, kad ir ši vasara nebus išimtis. Bent keletą dienų turėsime itnin karštus orus. Tad verta neatidėlioti ir pasiruošti šiems klimato išbandymams. Įsivaizduokime, kad tai tarsi nepaprastoji padėtis, kurios sprendimo negalima atidėlioti nė dienai.
Visus nespėjusius gerai prigyti ir vis dar nepradėjusius intensyviai augti medelius reiktų apsaugoti nuo saulės, pernešti į visišką pavėsį, dar geriau – šviesias vėsias patalpas, pavyzdžiui, garažą ar sandėliuką.
Visiems augalams reiktų stengtis palaikyti ne tik substrato, bet ir aplinkos drėgmę (kiek tai įmanoma). Sulaistyti žemę, aplinkinius takus ten, kur auginame savo medžius. Labai gerai yra vakare, saulei nusileidus, ar anksti ryte, saulei dar nepatekėjus, nupurkšti. Purškiamo vandens temperatūra neturėtų labai skirtis nuo oro temperatūros, bet geriau, kad jis būtų kiek vėsesnis. Purškiant žymiai šaltesniu vandeniu (pavyzdžiui, kai oro temperatūra +30ºC, o purškiamo vandens +12-15ºC) galime sukelti žievės, lapų dengiamųjų audinių trūkimus dėl temperatūrų skirtumo.
Ir žinoma – laistymas ir substrato drėgmės palaikymas. Karštymečiu verta pasirūpinti, kad medžiai gautų pakankamai drėgmės, todėl dažnai tenka juos laistyti ne kartą per dieną. Geriausia – anksti ryte ir vakare. Ryte palaistyti augalai iki vidurdienio karščių spėja apsirūpinti vandeniu, gali daugiau jo išgarinti pro lapus, taip atsivėsindami. Palaisčius vakare, užtikrinamas normalus fotosintezės tamsos fazės vyksmas.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad dažnai karščio bangas lydi perkūnijos, vėtros, liūtys, kruša ir škvalas. Tad vertėtų pasirūpinti, kad jiems netikėtai užslinkus, jūsų bonsų sodas nebūtų panašus į cunamio nusiaubtą regioną. Nepatingėkime, pritvirtinkime medelius prie lentynų, sustatykime taip, kad stipresnis vėjo šuoras jų neišverstų.
Susiję straipsniai:Jogaila Mackevičius
Diskutuojant forumuose apie kambarinius bonsus (o susidaro toks įspūdis, kad daugiausia bonsų entuziastų Lietuvoje būtent orientuojasi į kambariuose galinčius augti medelius) pirmoje vietoje vis gi išlieka klausimas „apie gelstančius fikusų lapus”.
Pavasarį nubudę medžiai netruko pradėti augti, vystytis, žydėti, megzti vaisius. Atėjusi vasara savo šiluma dar labiau paspartina augalų vystymosi procesus – spartėja medžiagų apykaita, vandens įsiurbimas, mineralinių medžiagų pasisavinimas, fotosintezės dėka didėja organinių medžiagų kiekis augale.