Vasaros karščiai

Jau ne kartą nagrinėjome, kiek žalos gali pridaryti vasaros karščiai. Dažniausiai karštais, sausais ir ne vieną dieną trunkančiais orais pasižymi liepos mėnuo. Tačiau kartais karščio bangos praslenka jau birželį. Trisdešimties ir daugiau laipsnių šiluma, lengvas vėjelis – ir pavojus prarasti nesenai persodintus, augančius mažuose konteineriuose augalus labai padidėja.

Jau prieš keletą dienų sinoptikai ėmė prognozuoti, kad ir ši vasara nebus išimtis. Bent keletą dienų turėsime itnin karštus orus. Tad verta neatidėlioti ir pasiruošti šiems klimato išbandymams. Įsivaizduokime, kad tai tarsi nepaprastoji padėtis, kurios sprendimo negalima atidėlioti nė dienai.

Visus nespėjusius gerai prigyti ir vis dar nepradėjusius intensyviai augti medelius reiktų apsaugoti nuo saulės, pernešti į visišką pavėsį, dar geriau – šviesias vėsias patalpas, pavyzdžiui, garažą ar sandėliuką.

Visiems augalams reiktų stengtis palaikyti ne tik substrato, bet ir aplinkos drėgmę (kiek tai įmanoma). Sulaistyti žemę, aplinkinius takus ten, kur auginame savo medžius. Labai gerai yra vakare, saulei nusileidus, ar anksti ryte, saulei dar nepatekėjus, nupurkšti. Purškiamo vandens temperatūra neturėtų labai skirtis nuo oro temperatūros, bet geriau, kad jis būtų kiek vėsesnis. Purškiant žymiai šaltesniu vandeniu (pavyzdžiui, kai oro temperatūra +30ºC, o purškiamo vandens +12-15ºC) galime sukelti žievės, lapų dengiamųjų audinių trūkimus dėl temperatūrų skirtumo.

Ir žinoma – laistymas ir substrato drėgmės palaikymas. Karštymečiu verta pasirūpinti, kad medžiai gautų pakankamai drėgmės, todėl dažnai tenka juos laistyti ne kartą per dieną. Geriausia – anksti ryte ir vakare. Ryte palaistyti augalai iki vidurdienio karščių spėja apsirūpinti vandeniu, gali daugiau jo išgarinti pro lapus, taip atsivėsindami. Palaisčius vakare, užtikrinamas normalus fotosintezės tamsos fazės vyksmas.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad dažnai karščio bangas lydi  perkūnijos, vėtros, liūtys, kruša ir škvalas. Tad vertėtų pasirūpinti, kad jiems netikėtai užslinkus, jūsų bonsų sodas nebūtų panašus į cunamio nusiaubtą regioną. Nepatingėkime, pritvirtinkime medelius prie lentynų, sustatykime taip, kad stipresnis vėjo šuoras jų neišverstų.

Susiję straipsniai:

Tema forume „Bonsų giraitė”

Jogaila Mackevičius

Metų laikai. Vasara – ir karštis daro savo…

Sunku net pagalvoti, kad dar prieš keletą mėnesių dejavom, kad šalta, kad pasiilgome žalumos ir šilumos. Dabar pradedame reikšt nepasitenkinimą ir ta pačia lauktąja šiluma. Žinoma, kas per daug, tas nėra gerai. Šiluma paskutinėmis dienomis tikrai užėmė konkrečias ir stabilias pozicijas.

Keletas karštų dienų tarp vėsesnio oro tarpsnių, žinoma, jokios žalos nepadarys. Tačiau savaitėmis besitęsiantis sausas karštis anksčiau ar vėliau gali labai pakenkti mažuose konteineriuose augantiems arba šį pavasarį persodintiems medeliams. Įkaitęs substratas ir/ar nepakankamai suaugusi šaknų sistema gali per savaitę trunkančius karščius pradėti nebepatenkinti augalo vandens poreikių.

Dėl keleto nugeltusių lapų dar nevertėtų pulti į paniką. Kartais medžiai keičia lapų apdarą ir vidurvasarį, numesdami senesnius (ar kenkėjų pažeistus lapus) ir išaugindami naujus. Bet geriau nespėlioti apie priežastis, o pasirūpinti savo augintinių mikroklimatu. Skaityti toliau: Metų laikai. Vasara – ir karštis daro savo…

Metų laikai. Atsargiai – pavasarinė sausra!

Pavasarinės saulės poveikyje imantys rusti buksmedžio lapai

Gerokai daugiau nei prieš pusmetį straipsnyje „Metų laikai. Vasara. Sausmetis, karščio bangos” aptarėme kas vyksta augale karščio poveikyje kai sutrinka normali šaknų funkcija, kaip su tuo kovoti, ką daryti. Fiziologinė sausra – tai daugiau augalo vidinė būsena prasidedanti tada, kai aplinkoje drėgmės pakanka, bet pats augalas jos negali tinkamai įsisavinti.

Panaši situacija pasitaiko ne tik per vidurvasario karščius, bet ir per pavasarinį atlydį. Apie tai irgi buvo nemažai užsiminta kalbant apie visžalius augalus, jų žiemojimą Lietuvos klimato sąlygomis.

Augalas gali būti visiškai atsparus žiemos šalčiui ir kuo puikiausiai peržiemoti, iškęsti nemažus žiemos speigus jei temperatūra būna stabiliai žema. Tada jis pereina į ramybės būseną, sustoja metabolitiniai procesai, o vandens išgarinimas tampa faktiškai nepastebimas. Tačiau šalčius keičiant atlydžiui, pakilusi temperatūra ypač saulėtomis dienomis „pažadina” augalo gyvybinius procesus, tuo pačiu suintensyvėja ir vandens išgarinimas pro lapų žioteles. Augalas iš rudens vandeniu yra kiek apsirūpinęs, bet šių atsargų tikrai neužtenka užsitęsusiai nestabiliai žiemai. Vanduo garinamas pro lapus, o šaknys yra įšalusios ir nesugeba įsiurbti dirvožemio vandens, reikalingo vidiniam augalo balansui atstatyti. Prasideda vidinė augalo dehidratacija ir išsekimas, ilgainiui galintis pasibaigti viso augalo ar didelės jo dalies žuvimu. Šios fiziologinės sausros mechanizmas yra toks pats kaip ir nuo karščio ar ligų sutrikus augalo šaknų funkcijai. Skaityti toliau: Metų laikai. Atsargiai – pavasarinė sausra!

Fiziologinis stresas ir evoliucijos dovanos

Fiziologinis stresas – tai nepalankių aplinkos sąlygų sukelta augalo būsena, kai per labai trumpą laiko tarpą pakinta atskiri jo gyvybiniai (metabolizmo) procesai, sukeldami vystymosi pakitimus arba žūtį. Skaityti toliau: Fiziologinis stresas ir evoliucijos dovanos

Atvejis. Gelstantys lapai – rudens ar ligos požymis?

Diskutuojant forumuose apie kambarinius bonsus (o susidaro toks įspūdis, kad daugiausia bonsų entuziastų Lietuvoje būtent orientuojasi į kambariuose galinčius augti medelius) pirmoje vietoje vis gi išlieka klausimas „apie gelstančius fikusų lapus”.

Žinoma, ne tik fikusai kelia problemų. Geltonais lapais nerimą savo šeimininkui sugeba sukelti ir karmonos, ir ligustrai –  beveik visi tropiniai sumedėję augalai, kurie Lietuvoje auginami kaip kambariniai.  Todėl periodiškai ir su padažnėjimais šildymo sezono pradžioje forumai sumirga žinutėmis: „Ką daryti? Kas atsitiko mano medeliui? Ką padariau ne taip?”

Be panikos! Gal atvejis visai ir ne kritinis. Lapų pageltimas ir kritimas gali būti sąlygotas tik dviejų esminių priežasčių. Pirmoji – tai genetiškai užprogramuotas sezoniškumas. Kita – šaknų funkcijos nepakankamumas. Daugiau variantų atrodo nėra.

Pasižiūrėkime į abi šias priežastis iš arčiau. Skaityti toliau: Atvejis. Gelstantys lapai – rudens ar ligos požymis?

Metų laikai. Vasara. Sausmetis, karščio bangos

Pavasarį nubudę medžiai netruko pradėti augti, vystytis, žydėti, megzti vaisius. Atėjusi vasara savo šiluma dar labiau paspartina augalų vystymosi procesus – spartėja medžiagų apykaita, vandens įsiurbimas, mineralinių medžiagų pasisavinimas, fotosintezės dėka didėja organinių medžiagų kiekis augale.

Nors kartais teigiama, kad pasodintas į mažą konteinerį, apribotom šaknim ir suformuotu vainiku medis neauga – tai nėra tiesa. Tik išoriškai šis augimas gali būti mažai pastebimas. Bet medis vystytis nenustoja. Ir toliau jo kamiene susidaro metinės rievės, formuojasi nauji pumpurai, šakos ir šaknys, žiedai. Tik viskas vyksta gal kiek lėčiau, nepastebimiau. Augalai tuo ir skiriasi nuo gyvūnų bei grybų, kad auga ir vystosi visą gyvenimą. Augimui sustojus ateina augalo žūtis.

Tie keli vasaros  mėnesiai užtikrina pačias palankiausias sąlygas – intensyvų ir ilgalaikį apšvietimą, drėgmę, aukštą temperatūrą. Apšvietimas įtakoja fotosintezę, taigi augalas sugeba pasigaminti ir sukaupti pakankamai organinių medžiagų tiek savo kūno statybai, tiek žaizdų užgydimui, tiek naujų organų (šakų, šaknų) regeneracijai, tiek žydėjimui bei vaisių nokinimui. Skaityti toliau: Metų laikai. Vasara. Sausmetis, karščio bangos