Didieji metų žydėjimai. Rododendrai, azalijos…

azalijosKasmet pavasariai ateina skirtingai. Vienas būna šaltas, vėjuotas ir lėtas, kitas – šiltas ir spartus. Bet kiekvienas tradiciškai džiugina augalų pabudimu, jų žydėjimu. Vieni augalai net ir pasipuošę žiedais būna kuklūs, pastebimi tik vėjui ar vabzdžiams, kiti tiesiog išsprogsta žiedų gausa, puošnumu ir kvapais. Tokių didžiųjų žydėjimų metu kiekvieną nejučiomis traukia į gamtą, pasivaikščiot žydinčiais kilimais ar po žydinčių medžių skėčiais.

Pirmosios pavasarį mus nustebina žibuoklės ir forsitijos, toliau seka magnolijos ir sakuros, joms įkandin pražysta tradiciniai mūsų sodų medžiai – vyšnios, trešnės, slyvos, obelys, kriaušės. Galiausiai pavasario pabaigtuves pradeda švęsti alyvos ir rododendrai. Su pastarųjų žiedais ne retai pasitinkam ir vasarą.

Lygiai prieš savaitę, gegužės viduryje teko lankytis Japoniškame sode Mažučių kaime. Pavasaris nebuvo šiltas, todėl dauguma azalijų dar snaudė. Ir tik nekantriausios rūšys ir veislės jau pasipuošė žiedais, papuošdamos pavasarinį sodą ryškiaspalviais žiedų lopinėliais. Dar pora – trejeta savaičių, ir azalijos neleis praeiti pro šalį nestabtelėjus. Skaityti toliau: Didieji metų žydėjimai. Rododendrai, azalijos…

Japoniškas sodas Vroclave

Vroclavo japoniškas sodas įkurtas 1913 metais kaip vienas iš sodų meno parodos eksponatų. Iš tų laikų liko tik dabartinės sodo ribos, tvenkinys ir pietrytinė dalis. Japonijos landšafto architektų dėka sodas buvo kardinaliai pakeistas praėjusio šimtmečio devintame dešimtmetyje.

Šį pasikeitimą lydėjo nesėkmės. Vos praėjus dviem mėnesiam po oficialaus sodo atidarymo 1997-aisiais, jis buvo sugriautas potvynio. Beveik tris savaites didžioji sodo dalis išbuvo po vandeniu. Dauguma augalų, ypač nesenai pasodinti, tiesiog neišgyveno. Nuostoliai siekė 350 tūkstančių zlotų.

Tačiau sodas buvo atstatytas ir 1998 metais vėl atviras lankytojams.

valbzychas-3-0204 Skaityti toliau: Japoniškas sodas Vroclave