Prieš keletą metų drauge su Šiaurės šalių kolegomis dirbant pietinėje Grenlandijoje, ekspedicijos vadovas pranešė, kad kitą dieną tyrimai vyks miške. Aš šyptelėjau ir pasiteiravau, kokio aukščio bus tas miškas. Į tai kolega islandas priekaištingai atsakė: „Jurga, negi pamiršai islandišką posakį: jei paklydai Islandijos miške, tai atsistok. Tas posakis galioja ir Grenlandijai“. Jis buvo beveik teisus, nes aplankytas miškas buvo kiek žemesnis nei du metrai, kreivų ir susiraičiusių beržų sąžalynas. Ir vis dėl to tai buvo beveik tikras miškas, nes Grenlandijoje, Islandijoje ir kitose atšiauriose vietovėse beveik ištisai plyti tundra, kuri pakeičia spygliuočių miškus tose klimatio zonose, kuriose temperatūros žemos, augimo sezonas trumpas, o dirvožemyje neištirpsta įšalas. Tundra formuojasi Arktyje, Antarktyje, o taip pat visų žemynų aukštikalnėse. Arktyje ir kalnuose tarp spygliuočių miško ir tundros bei pietinėse pačios tundros dalyse, kur atšiaurius vėjus užstoja kalnų šlaitai, vyrauja miškatundrė, kurioje auga žemi, dažnai išsiklaipę medeliai – kaip tik toks miškas, kuriame ir lankėmės Grenlandijoje. Skaityti toliau: Tundra ir miškatundrė arba miškas, kuriame paklydus tereikia atsistoti
Tačiau visų situacijų išnagrinėti ir pateikti kur nors „protingoje” knygoje ar interneto svetainėje tikrai nepavyks – jų yra labai daug ir įvairių. O apie daugelį dalykų išvis galima spręsti tik netiesiogiai, pasitelkiant dedukcinius ar indukcinius mąstymo metodus, t.y. žinant keletą faktų, o jau iš jų bandant sukurti daugiau mažiau įtikinamą hipotezę ir jos pagrindu imtis priemonių (žr.