
Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojui?!
(Antanas Baranauskas)
Neatleistina būtų nepaminėti ir kitų parodos „Augalų labirintai” bonsų ekspozicijos dalyvių. Nepaminėti vien dėl to, kad jų pristatomos kolekcijos nėra tokios gausios kaip šios savaitės pradžioje aprašytųjų japoniškų sodų.
Juk ne gausoje slypi subtilumas ir grožis…
Prisimenant ir tai, kad bonso formavimas gali būti viso gyvenimo užsiėmimu, nesunkiai galime suvokti, kad ne visi esame tame pačiame lygmenyje. Todėl neatleistina būtų pamiršti ir kitus bonsų kultūros entuziastus, dalyvavusius anksčiau panašiose parodose ar panorusius dalyvauti dabar. Skaityti toliau: Parodos “Augalų labirintai” dalyviai. Pažengę entuziastai ir naujokai
Dvasia jo spinduliuojanti iki dausų nuskrieja, –
Kęstučio ir Loretos Ptakauskų Ryto rasos sode surengta kultūros popietė „Rytų šalies mažieji stebuklai”. Joje lankėsi būrys garbių svečių, tarp jų – nepaprastoji ir įgaliotoji Japonijos ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi, Tekančios Saulės šalies menininkų delegacija. Juos pasveikino miesto meras Česlovas Daugėla, užtikrindamas, kad mūsų miestas dar nepalaidojo japoniško sodo idėjos – jis esą bus įkurtas Likiškių parke.