Beržas (Betula L.) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis. Medžiai ar krūmai. Gentyje apie 120 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje, vidutinio ir šalto klimato juostose, retai šiltose srityse, lygumų ir kalnų miškuose, pelkėse, kalnų ir arktinėje tundroje. Lietuvoje aptinkama 4 natūraliai augančios rūšys: karpotasis beržas (Betula pendula) plaukuotasis beržas (Betula pubescens) liekninis beržas (Betula humilis) bei beržas keružis (Betula nana) pastarosios dvi reliktinės, saugomos rūšys. Yra ir introdukuotų – popieržievis beržas (Betula papyrifera) kvapusis beržas (Betula lenta) Storesnių šakų ir jaunų medelių žievė lygi, atsilupanti plonais lakštais dažniausiai balta, gelsva, rusva ar net juoda. Dažnai vadinama tošimi. Ūgliai apvalūs, paprastai karpoti arba plaukuoti, ties bambliais šiek tiek išlankstyti. Lapai nedideli, kiaušiniški arba rombiški išsidėstę pražangiai. Rudenį pagelsta ir nukrenta. Vienanamiai. Žydi lapams skleidžiantis, žiedai susitelkę žirginiuose. Žiedadulkes išnešioja vėjas. Vaisius – vienasėklis riešutėlis su dviem iš šonų odiškais sparneliais. Beržai pasižymi kaip pasaulyje vieni greičiausiai augančių medžių, 6-7 metų augalas gali siekti apie 7 metrų aukštį.
Entuziastams, auginantiems medelius iš sėklos ir ne tik, tai parankus dalykas – greičiau pasiekiamas rezultatas, bet vėliau gali tai pradėti trikdyti. Sunkiau išlaikoma norima šakų struktūra. Beržai labai įvairaus dydžio augalai, vien Lietuvoje augančių rūšių aukštis gali variuoti nuo 0,4 metro (beržas keružis) iki 35 metrų aukščio Tai sąlyginai neilgaamžiai medžiai, dauguma rūšių gali gyventi 160 metų retai iki 400 metų. Labai gyvybingi, gali augti ant mūro griuvėsių, stogų ir kitose nepalankiose vietose.
Trumpai aptarsiu beržų pritaikymą bonsai mene, bei auginimo subtilybes pagrindiniais apsektais.
