Autorius: Klubas

Paprastoji eglė – Picea abies

Mūsų šalies miškuose ieškant bonsai ruošiniams medžiagos (yamadori), labai dažnai akis užkliūna už paprastųjų eglių. Jų pažeistų ieškoti nėra sunku, kadangi jos dažnai nukenčia nuo žmonių, nelegaliai Kalėdoms ieškančių žaliaskarių.

Paprastoji eglė paplitusi Šiaurinėje ir Vidurio Europoje bei Pietų Europos kalnuose. Lietuvos miškuose ji yra viena iš labiausiai paplitusių medžių rūšių. Eglynai užima 22,4% bendro šalies medynų ploto. Aukščiausia Lietuvos eglė auga Alytaus miškų urėdijos miškuose. Jos aukštis – 44,5 m, o liemens apimtis – 62 cm. Storiausia Lietuvos eglė aptikta Šakių rajone, jos skersmuo 1,04 m, aukštis – 42,6 m. Ji paskelbta gamtos paminklu. Skaityti toliau: Paprastoji eglė – Picea abies

Aplinkos veiksniai įtakojantys augalus. Temperatūra.

Dažnai žmonės užsinori savo kieme pasisodinti kokį nors egzotišką mūsų kraštui medį ar krūmą, tuo paįvairindami želdinių išvaizdą bei suteikia savitumo. Taip ir bonsai entuziastai savose kolekcijose nori turėti įvairesnių medžių rūšių. Tačiau neretai tokį pasirinkimą lemia klimatas (šiluma): Kuo arčiau Žemės pusiaujo, tuo daugiau šilumamėgių medžių, o artėjant link ašigalių auga šalčiams atsparesnės augalų rūšys. Be šilumos augalus veikia šviesa, drėgmė bei kiti aplinkos veiksniai, tačiau atskirų rūšių arealo ribos sutampa su tam tikrų temperatūrų vienodomis linijomis (izotermomis). Pavyzdžiui, paprastojo ąžuolo (Quercus robur) paplitimo šiaurinė riba (pietų Suomijoje) sutampa su 3oC metine izoterma.

Atskiros rūšies augalai geriausiai auga tam tikroje optimalioje temperatūroje, pvz.: paprastosios pušies (Pinus sylvestris) ūgliai auga esant 7-34oC oro temperatūrai, bet šio vystymosi tarpsniui palankiausia temperatūra yra 25-28oC. Atskiriems fiziologiniams procesams ir vystymosi tarpsniams yra skirtingas temperatūros optimumas, pvz.: paprastosios elgės (Picea abies) ir sibirinio kėnio (Abies sibirica) ūgliai pradeda augti 7-10oC, žydėjimas (sporifikacija) prasideda esant 10oC ir didesnei temperatūrai. Esant žemesnei temperatūrai sužydi alksniai, lazdynas, drebulė ir daugelis karklų, tačiau augti pradeda orui labiau sušilus. Skaityti toliau: Aplinkos veiksniai įtakojantys augalus. Temperatūra.

Gudobelių (Crateagus L.) rūšys Lietuvoje – panašumai ir skirtumai

Už lango žiema jau perkopusi į antrąją pusę, ir nors orai permainingai keičiasi, bet mintys jau vis dažniau nukrypsta į artėjantį pavasarį. Jo metu prasidės ir begalė darbų soduose bei daržuose. Bonsai entuziastams pavasaris savo darbų gausa irgi kupinas: medelių persodinimai, bonsai ruošinių (yamadori) paieškos gamtoje.

Iš tokių paieškų žygių parsivežę medelį žmonės, neturintys tinkamų žinių, dažnai žino tik parsivežto medelio genties pavadinimą. Gerai, jeigu tą gentį sudaro tik viena ar pora pakankamai ryškių skirtumų turinčių rūšių. O jeigu ta gentis gausi? Tuo tikslu nutariau pagelbėti ir pateikti susistemintus keturių, mūsų krašte aptinkamų, gudobelių rūšių požymius.

Taigi, iš jų trys Lietuvoje yra savaime paplitusios: vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna), miškinė gudobelė (C. rhipidophylla), grauželinė gudobelė (C. leavigata), o viena – švelnioji gudobelė (C. mollis) – introdukuota. Skaityti toliau: Gudobelių (Crateagus L.) rūšys Lietuvoje – panašumai ir skirtumai

Bonsų persodinimo seminaro akimirkos

Šį savaitgalį Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir vėl pakvietė besidominčius bonsai kultūra į keleto valandų praktinį seminarą, skirtą bonsų persodinimui.

Nuotrauka 014

Seminaras keleto dalių: teorinės ir praktinės. Pirmosios dalies metu seminaro dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais persodinimo proceso momentais. Praktinėje dalyje buvo pademonstruotas dviejų medelių persodinimas. Vienas jų – septynmetis skroblas, jau trečius metus formuojamas kaip bonsas, kitas – prekybos centre įsigytas ligustras.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimo seminaro akimirkos

Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”

japonu-kulturos-namaisokanBonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai 2015 m. sausio 10 d., šeštadienį, 14.00 val. kviečia visus, besidominčius bonsai medeliais, į keleto valandų praktinį seminarą „Bonsų persodinimas“, vyksiantį Japonų kultūros namuose, Kosciuškos g. 26, Vilniuje.

Formuojamas bonsai medelis turi dvi puses: antžeminę – matomą, ir požeminę – paslėptą. Abi jos negali egzistuoti viena be kitos, abi vienodai svarbios ir sudaro nedalomą visumą. Tačiau grožimės tik ta, kuri yra virš substrato paviršiaus, nė nesusimąstydami, kokia svarbi yra ta nematomoji. Jos priežiūrai ir formavimui kartais tenka skirti ne mažiau dėmesio ir laiko. Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”

Mano Kalėdų medžio istorija

Visa Lietuva ir visas krikščioniškas pasaulis gruodžio pabaigoje švenčia Kūčias ir Kalėdas. Tai – vienos iš svarbiausių šeimos švenčių, kurios mūsų gyvenimuose užimta išskirtinai didelę reikšmę. Būtent dėl šios priežastis žmonės visaip stengiasi tas šventes papuošti įvairiausiomis dekoracijomis. Taip susiklostė, kad šiomis dekoracijos taip pat puošiame ir Kalėdų medį – eglutę, kuri visiems jau seniai tapusi neatsiejama Kalėdų dalimi ir simboliu.

Jau nuo seno įprasta puošti eglutes parsineštas iš miško ar šalia esančio turgaus, o paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais ypatingai išpopuliarėjo ir netikros, dirbtinės eglutės, kurios lieka populiarios ir iki šiol. Trūkumas tik tas, kad jos – netikros ir butaforinės. Juk daug šventiškiau atrodo papuošta gyva eglutė.

Šiandien vis dažniau didžiuosiuose prekybos centruose pastebiu parduodamas paprastąsias arba sidabrines eglutes,  kiek rečiau net ir kėnius vazonuose, juk daugelis svajoja apie gyvą medelį kuriuo būtų galima džiaugtis ir rūpintis ne tik gruodžio mėnesį, bet ir ištisus metus. Trūkumas tas, kad šie medžiai parduodami prekybos centruose labai dažnai persodinti būna paskubomis ruošiantis tik šventės, todėl dar neteko girdėti, kad kam nors po švenčių toks medelis būtų prigijęs ir imtų žaliuoti šiltuoju metų laiku. Dėl šios priežasties, jau praėjus šioms šventėms, norėčiau jums papasakoti savo eglutės penkerių metų istorija, kuri prasidėjo dar 2010 metais.

Skaityti toliau: Mano Kalėdų medžio istorija

Bonsų augintojų klubas „Sokan”. Po pirmosios paskaitos

SokanGruodžio 18 d. vakarą į Japonų kultūros namus (Kosciuškos g. 26, Vilnuje) susirinko bonsai medelių entuziastai. Jie čia atvyko paklausyti bonsų augintojų klubo „Sokan“ organizuotos pirmosios paskaitos-diskusijos „Bonsų esmė, istorija ir etika“.

Pradžioje klausytojai buvo supažindinti su naujai įsteigtu klubu, jo veikla ir svarbiausiais tikslais: visapusiška vienų narių pagalba kitiems bonsai auginimo srityje; bonsai meno populiarinimas; bendradarbiavimas su visais bonsų augintojais, kuriant entuziastų bendruomenę Lietuvoje. Taip pat buvo paminėta, kur rasti informacijos apie klubą bei organizuojamų viešų renginių skelbimus. Skaityti toliau: Bonsų augintojų klubas „Sokan”. Po pirmosios paskaitos

Bonsai medeliai 1946-ųjų metų JAV periodinėje spaudoje

"Life"Kiekvienas bonsai medelių augintojas privalo mokytis ir tobulėti skaitydamas pateikiamą informaciją internete, knygose ir žurnalų straipsniuose. Tai pats greičiausias ir sąlygininai pigiausias būdas įgauti naujų žinių. Šiais laikais tokios informacijos rasti yra labai paprasta. Vos suvedę žodį „bonsai”, internetinėje paieškoje gausime daugybę specializuotų svetainių ir forumų, kuriuose medžių priežiūra bus aprašoma nuo pačių lengviausių dalykų – pradžiamokslių iki pačių sudėtingiausių technikų pažengusiems. Būtent tokių straipsnių beieškant ir domintis bonsai medelių istorija, pavyko užtikti labai seną straipsnį išleistą iškart po II pasaulinio karo Jungtinių Amerikos valstijų žurnale: „Life“, 1946 m. spalio 7 d. puslapiuose – 87, 88 ir 90. Šiek tiek keista, kad amerikiečiai, praėjus vos metams po II pasaulinio karo, savo spaudoje ėmė spausdinti būtent tokius straipsnius. Šiaip ar taip XX a. viduryje literatūros apie miniatiūrinių medelių auginimą labai trūko, todėl manau, kad beveik prieš 70 metų parašytas straipsnis anglų kalba jus tikrai sudomins.

Skaityti toliau: Bonsai medeliai 1946-ųjų metų JAV periodinėje spaudoje

Paskaita – diskusija „Bonsų esmė, istorija ir etika”

japonu-kulturos-namaisokanBonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai š.m. gruodžio 18 d. 19.00 val. kviečia visus besidominčius bonsai medeliais į keleto valandų paskaitą – diskusiją „Bonsų esmė, istorija ir etika“.

Visi turbūt daugiau mažiau žinome, kas yra bonsai medelis, bet ar įsivaizduojame, kaip jis auginamas, kiek žinių, darbo, begalinės kantrybės ir meistro pasišventimo slypi po miniatiūrinių medelių laja. Grožėtis yra viena, o turėti šalia tokį augintinį ir, neperlenksiu pasakęs, meditacijos draugą, suteikiantį daug džiaugsmo ir ramybės – visai kas kita. Skaityti toliau: Paskaita – diskusija „Bonsų esmė, istorija ir etika”