Papildomas apšvietimas

Turbūt dažnas mūsų, auginančių vienokius ar kitokius augalus, susiduria su įvairiomis problemomis. Klastingos ligos, per mažas maistingųjų medžiagų kiekis substrate, netinkamas laistymas – tai tik keli itin svarbūs aspektai, trukdantys puoselėti savo numylėtinius. Tačiau, tai lengvai ir be didelių pastangų pažabojama. Rudeniop trumpėjant dienai ir mažėjant natūralaus apšvietimo mūsų šiltųjų platumų augintiniai ima augti nebe taip intensyviai kaip vasarą, dalis jų atnešami iš lauko ir statomi prie langų. Čia šviesos maža, dar ir po dažna palange klastingas radiatorius, sausinantis orą, slypi. Pradedame galvoti, kaip optimizuoti auginimo sąlygas, užtikrinant ne tik pastovų mikroklimatą, bet ir tinkamą apšvietimą.

Šviesa – vienas svarbiausių faktorių lemiančių normalų augalų vystymąsi. Pakankamas jos kiekis užtikrina pastovią maisto medžiagų sintezę bei morfogenezę. Šviesa – tai elektromagnetinių bangų signalai, kurių atitinkami ilgiai matomi akiai bei svarbūs augalams. Patys reikšmingiausi šviesos spinduliai fotosintezės veiklai yra raudoni ir mėlyni. Jų bangų ilgiai variuoja, atitinkamai raudonos λ=620-700 nm, o mėlynos λ=400-470 nm. Taigi, fotosintetiškai aktyvi radiacija (FAR) yra šviesos spektro dalis nuo λ=400 nm iki λ=700 nm. Taip pat augalams itin svarbu netik FAR, bet ir šviesos dalelių (fotonų) srauto tankis. Paprastai tariant – šviesos  intensyvumas. Esant jo trūkumui augalų ūgliai pradeda tarsi „ieškoti“ šviesos ir ima augti etioliuoti – ištįsę, gelsvi taip eikvodami sukauptas maisto medžiagas. Tačiau, esant per dideliam fotonų srauto tankiui augalų lapai gali tarsi nudegti, nes nebepajėgia realizuoti gaunamos šviesos, o lapų audiniuose esantys baltymai praranda erdvinę struktūrą (denatūruoja).

Dar vienas svarbus aspektas fotoperiodizmas. Tai augalų vystymosi priklausomybė nuo dienos ir nakties ilgumo santykio. Augalai skirstomi pagal tai į trumpadienius, neutralius ir ilgadienius. Trumpadieniams paskaičiuota, jog dienos ilgumas turėtų būti nuo 11 iki 13 valandų, o ilgadieniams – 15-17 valandų. Pavyzdžiui, japoniniai klevai pradeda sprogti vos tik pailgėjus dienai, nors ir temperatūra yra gana žema. Tropiniams (kambariniams) augalams dienos ilgumas itin svarbus, nes jų natūraliose augimvietese nakties ir dienos ilgumo santykis beveik lygus vienetui, o mūsų kraštuose jis priklausomai nuo metų laiko labai stipriai variuoja, todėl žiemos metu šie augalai auga prasčiau.

Ieškodamas įvairių būdų, kaip galima būtų sudaryti augalo vegetacijai optimalesnes sąlygas, nei ant palangės sumąsčiau pasigaminti auginimo dėžę. Geras dalykas tas, kad čia galima gana lengvai suteikti tinkamą kiekį šviesos ir palaikyti pakankamą drėgmę. Skaityti toliau: Papildomas apšvietimas

Giberelinai

Augaluose visus augimo ir vystymosi procesus reguliuoja keletas fiziologiškai aktyvių medžiagų grupių. Šios medžiagos – fitohormonai – aktyvuoja arba supresuoja įvairius biocheminius procesus, skatina arba stabdo augalų augimą bei vystymąsi. Dažniausiai kaip aktyvatoriai veikia kelios fitohormonų grupės: auksinai, citokininiai, giberelinai, supresorių yra mažiau – tai abscizinė rūgštis (ar jos analogai) bei etilenas. Giberelinai – viena svarbių fitohormonų grupių, stipriai veikiančių tokius svarbius procesus kaip biomasės augimą, žydėjimo indukciją.

Šiuo metu jau žinoma virš 130 skirtingų giberelinų rūšių. Kartais vienu metu augale aptinkama 15 įvairių jų analogų. Visus sudaro tetraciklinis žiedas vadinamas gibanu. Prie pastarojo prisijungus įvairioms kitoms grupėms bei laktono žiedui sudaromi giberelinai. Ištirta, kad natūraliai sintetinami iš acetil-kofermento A. Visi šios fitohomonų grupės atstovai sutrumpintai vadinami GA, o indeksas nurodo eiliškumą, kelintas jis buvo atrastas. Skaityti toliau: Giberelinai

Citokininai

Tai – viena svarbiausių fitohormonų grupių. Citokininų pavadinimas kilęs nuo sąvokos citokinezė (ląstelės citoplazmos dalijimasis).

Kinetinas 6-furfurilamino purinas
Kinetinas (6-furfurilamino purinas)

Citokininus atrado Uaitas ir Gotrė tirdami, augalo ląstelių meristeminį augimą mitybinėje terpėje. Tačiau, tai buvo tarsi vaizdas pro rūką, jog kažkas gali kontroliuoti augalo audinių ląstelių susidarymą. Eksperimentuodamas su tabako šerdies audinio ląstelėm, Folke Skugas pastebėjo, jog atpjovus šerdį su indų kūleliu ląstelės imdavo dalintis. Tai dar labiau šiam mokslininkui padėjo orientuotis, kur šių fiziologiškai aktyvių medžiagų ieškoti. Taip pat, atliekant tyrimus autoklavuotu DNR preparatu, buvo atsitiktinai aptikta, kaip vėliau išsiaiškinta, 6-furfurilamino purinas. Jis 1956 metais buvo išgrynintas ir pavadintas kinetinu.

Zeatinas
Zeatinas ((E)-2-metil-4-(7H-purin-6-ylamino)but-2-en-1-olis)

Po kurio laiko atrasta ir daugiau cheminių medžiagų atliekančių labai panašią fiziologinę funkciją. Ir nustatyta, kad kinetinas natūraliai augale neaptinkamas. Tai buvo pirmasis išgrynintas sintetinis citokininų grupės atstovas. Pirmąjį augaluose aptinkamą citokininą iš kukurūzų grūdų 1963 metais pavyko išgauti mokslininkui Letamui. Jį pavadino kukurūzo (Zea) genties garbei – zeatinu.

BAP
BAP (6-benzilamino purinas)

Vėliau buvo susintetintas laboratorinėmis sąlygomis ypač dideliu fiziologiniu aktyvumu pasižymintis 6-benzilamino purinas, sutrumpintai vadinamas BAP.

Citokininai cirkuliuoja ir veikia visame augale. Jie sintetinami šaknyse, kaip sužinojome iš Skugo tyrimo, vandens apytakos indais transportuojami į kitus augalo organus. Šios grupės fitohormonai atsakingi už ląstelių dalijimąsi, miegančių pumpurų suaktyvinimą augimui, audinių senėjimo stabdymą. Svarbu pastebėti, jog citokininų veikla glaudžiai susijusi su kitais fitohormonais, pavyzdžiui, giberelinais, o ypač su auksinais, kurių gausu ūglių viršūnėse. Citokininų grupės fitohormonų koncentracijos skirtumas audiniuose lyginant su auksinų gana nemažas. Todėl augalai žymiai jautriau reaguoja į citokininus ir pastarųjų kiekis augalo organizme mažesnis. Skaityti toliau: Citokininai

Auksinai

Auksinais (gr. auxo – didinu, auginu) vadinama viena iš fitohormonų grupių, kuri gali inicijuoti augalo ląstelių didėjimą, tįsimą, bei cheminiai junginiai, kurie augale sukelia panašius fiziologinius procesus kaip indolil-3-acto rūgštis (IAR). Tai – pirmieji mokslininkų atrasti augalų hormonai.

XIX a. pabaigoje buvo pastebėta, jog augalas tarsi „stengiasi“ augti į šviesą. Garsiam anglų mokslininkui Čarlzui Darvinui stebėjusiam šį procesą, sukėlė daug klausimų, todėl nutarė atlikti keletą eksperimentų. Jis uždengė augalo viršūnę aliuminio folija. Po kiek laiko pastebėjo, jog šis judėjimas nepasireiškė. Vos tik pašalinus trukdį augalas vėl stengdavosi augti link saulės. Vėliau mokslininkas uždengė stiebą palikdamas tik augalo viršūnę. Ūglio išsilenkimas pasireiškė. Po bandymo, pašalinęs foliją, nupjovė viršūnę. Augalas augo tiesiai nereaguodamas į kryptį iš kur sklinda saulės šviesa. Taip Č. Darvinas nustatė, kad už augalo judėjimą link saulės šviesos yra atsakinga ūglio viršūnė, tad ji dominuoja, kitų augalo dalių atžvilgiu. Skaityti toliau: Auksinai

Beržas

Beržas (Betula L.) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis. Medžiai ar krūmai. Gentyje apie 120 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje, vidutinio ir šalto klimato juostose, retai šiltose srityse, lygumų ir kalnų miškuose, pelkėse, kalnų ir arktinėje tundroje. Lietuvoje aptinkama 4 natūraliai augančios rūšys: karpotasis beržas (Betula pendula) plaukuotasis beržas (Betula pubescens) liekninis beržas (Betula humilis) bei beržas keružis (Betula nana) pastarosios dvi reliktinės, saugomos rūšys. Yra ir introdukuotų – popieržievis beržas (Betula papyrifera) kvapusis beržas (Betula lenta) Storesnių šakų ir jaunų medelių žievė lygi, atsilupanti plonais lakštais dažniausiai balta, gelsva, rusva ar net juoda. Dažnai vadinama tošimi. Ūgliai apvalūs, paprastai karpoti arba plaukuoti, ties bambliais šiek tiek išlankstyti. Lapai nedideli, kiaušiniški arba rombiški išsidėstę pražangiai. Rudenį pagelsta ir nukrenta. Vienanamiai. Žydi lapams skleidžiantis, žiedai susitelkę žirginiuose. Žiedadulkes išnešioja vėjas. Vaisius – vienasėklis riešutėlis su dviem iš šonų odiškais sparneliais. Beržai pasižymi kaip pasaulyje vieni greičiausiai augančių medžių, 6-7 metų augalas gali siekti apie 7 metrų aukštį.

Entuziastams, auginantiems medelius iš sėklos ir ne tik, tai parankus dalykas – greičiau pasiekiamas rezultatas, bet vėliau gali tai pradėti trikdyti. Sunkiau išlaikoma norima šakų struktūra. Beržai labai įvairaus dydžio augalai, vien Lietuvoje augančių rūšių aukštis gali variuoti nuo 0,4 metro (beržas keružis) iki 35 metrų aukščio Tai sąlyginai neilgaamžiai medžiai, dauguma rūšių gali gyventi 160 metų retai iki 400 metų. Labai gyvybingi, gali augti ant mūro griuvėsių, stogų ir kitose nepalankiose vietose.

Trumpai aptarsiu beržų pritaikymą bonsai mene, bei auginimo subtilybes pagrindiniais apsektais.

Beržas
Pavasarį pradėtas formuoti beržas vasaros antroje pusėje

Skaityti toliau: Beržas

Pušis

Pušies (Pinus) gentyje, priskiriamoje pušinių šeimai (Pinaceae),  priskaičiuojma apie 100 rūšių, daugiausia paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šalto klimato juostoje. Šilto klimato juostoje pušys dažniausiai auga kalnuose. Tai yra vienanamiai, visžaliai, sakingi, taisyklingo menturinio šakojimosi aukšti ir vidutiniškai aukšti medžiai, rečiau krūmai. Laja kūgiška, skėtiška arba netaisyklinga. Spygliai dažniausiai ilgi (2-30 cm) Jie gyvena 3 – 5 metus, todėl kaip ir daugelio spygliuočių šių medžių  pritaikymas bonsų kultūroje sudėtingesnis nei lapuočių. Sunkiau sumažinti spyglius, kad estetiškai atrodytų. Mūsų krašte pušys žydi gegužės mėnesį. Po apvaisinimo pradeda sparčiai augti kankorėžiai, kuriuose bręsta sėklos. Sėklų brendimas ilgas.

Pušys mažai reiklios dirvožemio drėgnumui, bei derlingumui, pasižymi atsparumu sausrai. Dauguma rūšių šviesamėgės. Nemažai seniausių dabar augančių pasaulyje medžių priklauso Pinus genčiai. Pavyzdžiui, Bristlekono pušys (Pinus aristata) aptinkamos kalnuotose Kalifornijos, Arizonos vietovėse,  ir  manoma, kad jų amžius gali siekti net apie 5000 metų. Lietuvoje paprastoji pušis (Pinus sylvestris) auga savaime, ir apie 20 rūšių (P. nigra, P. parviflora ir kt.) introdukuota. Aukščiausia Lietuvos pušis auga Labanoro girioje, jos aukštis siekia 44 metrus.

Skaityti toliau: Pušis

Įspūdžiai. Praktinis seminaras „Bonsų formavimas” su Kęstučiu Ptakausku ir Vaclav Novak.

Praėjusį šeštadienį Alytuje vyko antrasis šiais metais Bonsai studijos „Sensei“ organizuojamas praktinis seminaras „Bonsų formavimas“.

Seminarą vedė žinomas Lietuvoje bonsų meistras Kęstutis Ptakauskas ir Čekijos bonsai asociacijos prezidentas Vaclav Novak.

Prastas oras nesugadino pakilios ir darbingos seminaro atmosferos.

Į seminarą susirinko apie 10 žmonių, dauguma jų tą dieną formavo spygliuočius.

Tautvydas Žalnierius