Šermukšniai

Apie mūsų krašte augantį paprastąjį šermukšnį jau buvau kalbėjęs, nagrinėdamas vieną atvejį. Šio straipsnio gal ir nebūtų, jei atsitiktinai, benaršydamas internete neaptikčiau Agnės Miliauskaitės Vytauto Didžiojo universitete prieš daugiau nei penketą metų parašyto ir apginto magistrinio darbo apie medžius mūsų tautosakoje. Greitomis prabėgęs tyrimų metodais kiek užtrukau ties analize. Na ir ko tik neprisigalvojo mūsų senoliai apie šį medį… Aišku viena: šermukšniai – tai mūsų apsauga nuo visko, kas pikta ir mums kenkia.

Tad kodėl gi ši apsauga negalėtų įsitaisyti mūsų bonsai sodo kampe, prie įėjimo, kad viskas, kas negera negalėtų ten prasmukti?.. Skaityti toliau: Šermukšniai

Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia)

Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) – mūsų krašte labai plačiai paplitęs augalas. Medis išauga iki 15 m aukščio. Laja reta, kiaušiniška. Jauni ūgliai pūkuoti, paaugęs – pliki. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, tamsiai žali, pliki iš viršaus ir plaukuoti iš apačios. Žiedai balti, specifinio kvapo, susitelkę gausiažiedėse skėtiškose šluotelėse. Žydi gegužės–birželio mėn. Vaisiai – maži, apvalūs, beveik rutuliškos formos obuolėliai. Juose būna nuo 1 iki 7 sėklų. Vaisiai – raudonos, oranžinės arba raudonai oranžinės spalvos obuoliukai, apaugę trumpais retokais plaukeliais, sultingi, kartoko skonio. Subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Vaisiai valgomi.

Paprastasis šermukšnis mėgsta drėgną ir purų dirvožemį. Lietuvoje auga lapuočių, spygliuočių bei mišriuose miškuose, kirtimuose, pamiškėse, auginamas soduose, sodybose, parkuose ir pakelėse. Tai vertingas dekoratyvinis, maistinis ir vaistinis augalas.

Paprastasis šermukšnis gali būti panaudotas bonsų kultūroje. Skaityti toliau: Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia)