Pavasaris šiemet dar keistesnis nei pernai, niekaip neapsisprendžiantis, ar jam jau metas imti valdžią į savo rankas. Turbūt senai buvo tokie metai, kad ties balandžio viduriu sniego laukuose būtų iki kelių. Bet tai – labai laikina. Savaitė kita – ir viskas pradės judėti labai greitai vasaros link. Skaityti toliau: Ir vėl pavasaris…
Žyma: pavasarinė sausra
Metų laikai. Atsargiai – pavasarinė sausra!
Gerokai daugiau nei prieš pusmetį straipsnyje „Metų laikai. Vasara. Sausmetis, karščio bangos” aptarėme kas vyksta augale karščio poveikyje kai sutrinka normali šaknų funkcija, kaip su tuo kovoti, ką daryti. Fiziologinė sausra – tai daugiau augalo vidinė būsena prasidedanti tada, kai aplinkoje drėgmės pakanka, bet pats augalas jos negali tinkamai įsisavinti.
Panaši situacija pasitaiko ne tik per vidurvasario karščius, bet ir per pavasarinį atlydį. Apie tai irgi buvo nemažai užsiminta kalbant apie visžalius augalus, jų žiemojimą Lietuvos klimato sąlygomis.
Augalas gali būti visiškai atsparus žiemos šalčiui ir kuo puikiausiai peržiemoti, iškęsti nemažus žiemos speigus jei temperatūra būna stabiliai žema. Tada jis pereina į ramybės būseną, sustoja metabolitiniai procesai, o vandens išgarinimas tampa faktiškai nepastebimas. Tačiau šalčius keičiant atlydžiui, pakilusi temperatūra ypač saulėtomis dienomis „pažadina” augalo gyvybinius procesus, tuo pačiu suintensyvėja ir vandens išgarinimas pro lapų žioteles. Augalas iš rudens vandeniu yra kiek apsirūpinęs, bet šių atsargų tikrai neužtenka užsitęsusiai nestabiliai žiemai. Vanduo garinamas pro lapus, o šaknys yra įšalusios ir nesugeba įsiurbti dirvožemio vandens, reikalingo vidiniam augalo balansui atstatyti. Prasideda vidinė augalo dehidratacija ir išsekimas, ilgainiui galintis pasibaigti viso augalo ar didelės jo dalies žuvimu. Šios fiziologinės sausros mechanizmas yra toks pats kaip ir nuo karščio ar ligų sutrikus augalo šaknų funkcijai. Skaityti toliau: Metų laikai. Atsargiai – pavasarinė sausra!