Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai

Konteineriai

Turbūt dar gerokai iki persodinimo kiekvieną ima kamuoti mintis, į kokį konteinerį (taip siūloma vadinti bonsų vazonus ar indus) persodinti mūsų augintinį.  Ar pasirinkti naują, ar persodinti į tą patį? Tas pats konteineris iš esmės nėra blogai. Žinoma, jei medis nesirgo  kokių nors patogenų sukeltomis ligomis. Juk bonsas – riboto, tarsi sustabdyto augimo augalas. Išėmus medį iš konteinerio ir  sumažinus šaknis, galima jį nesunkiai sutalpinti atgal. Žinoma, konteinerį reiktų išvalyti nuo seno substrato likučių ir gerai nuplauti.

Tačiau galima pasirinkti ir naują. Pamatysite, kaip keičiasi paties medžio įvaizdis, priklausomai nuo indo, kuriame jis auga.

Tad kokie gi būna konteineriai. Skirstymas čia gali būti labai įvairus, priklausomai nuo to, kokią konteinerio charakteristiką nagrinėsime. Ar mums svarbus konteinerio atsparumas šalčiui, ar jo forma ir dydis, ar estetinė išvaizda (glazūros, papuošimai)? Viską reiktų įvertinti iki sodinimo.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai

Bonsų persodinimas (1)

Persodinimas – svarbus ir kritinis veiksmas kiekvieno augalo gyvenime. Todėl svarbu suvokti kodėl turime persodinti augalus, kas vyksta augale persodinimo metu ir po jo, kaip toliau sąveikauja augalas su aplinka.

Nagrinėdami persodinimą, nuolatos susidursime su keletu labai dažnai vartojamų sąvokų. Pirmiausia, sąvokų pora „bonsas” ir „ruošinys”.

Jei susipažintumėm su dauguma literatūroje naudojamų apibrėžimų, bonsas juose minimas kaip medis augantis mažame konteineryje. Kartais konteinerio forma sukonkretinama iki „plokščiame konteineryje”, kas ne visai teisinga ir įveda painiavos. Vien peržvelgę nuotraukas internete, greitai pastebėsime, kad bonsai medeliai auginami įvairios formos konteineriuose. Žinoma, plokščių yra daugiausia, bet yra, pavyzdžiui,  ir siaurų aukštų, kuriuose auginami kaskadinio stiliaus bonsai.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (1)

Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas“. Kvietimas

Vilniaus pedagoginis universitetas ir BonsaiVilnius.lt visus besidominčius bonsų kultūrą kviečia į praktinį seminarą „Bonsų persodinimas“.

Artėja tikrasis pavasaris, netruks nutirpti sniegas, pabus lauke žiemojantys medeliai, o ant palangių auginami dar anksčiau suskubs augti. Naujo vegetacijos sezono pradžia – pats tinkamiausias laikas persodinti bonsus, perkelti juos į naują indą, pakeisti substratą, pakoreguoti šaknis.

Seminare aptarsim persodinimo reikšmę augalams, augalų reakciją į persodinimą, bonsams naudojamus substratus, jų mišinius, persodinimo techniką, šaknų tvarkymą (pranešėjas Jogaila Mackevičius). Persodinsime keletą bonsų ruošinių. Norintieji galės atsinešti ir persodinti savo medį. Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas“. Kvietimas

Pasvarstymai. Kokį substratą pasirinkti?

Substratas – vienas pagrindinių faktorių, kurio dėka mūsų augalai arba klesti, arba skursta. Todėl natūralu, kad jo pasirinkimas yra svarbus. Juk pasodinę ar persodinę medį mes ji mažiausiai metams paliekame tame pačiame substrate, ir persodinam skubos tvarka tik akivaizdžiai medžiui sunegalavus. Taigi, mažiausiai metus laiko augalas turės ne tik įsitvirtinti, bet ir naudotis visomis substrate esančiomis maisto medžiagomis, adaptuotis prie dujų apykaitos (kai kas tai dažnai pamiršta, bet augalų šaknys irgi kvėpuoja, kaip ir visi kiti organai), prie drėgmės režimo.

Per tūkstantmečius trunkančią žemdirbystės istoriją augalų augintojai sugalvojo tūkstančius įvairiausių būdų, kaip pagerinti substratų savybes tiek laisvai lauke augantiems augalams, tiek auginamiems vazonuose. Šis straipsnis tikrai nebus dar viena „receptų knygelė”, kurioje išvardintos rūšys ir pateikiami joms tinkamiausi substratai. Visų pirma todėl, kad labai daug sumedėjusių augalų rūšių naudojama bonsams ir nesunkiai galima daugelį  šių rūšių palikti nepastebėtomis. Antra, neauginus daugelio rūšių augalų, rekomendacijų joms pateikimas tėra tik perrašymas „iš vienos receptų knygelės į kitą”. Kam gi to reikia. Juk daug svarbiau kiekvienam bonsų augintojui išsiugdyti ne tik praktinius augalų formavimo įgūdžius, bet ir įvaldyti biologinę logiką, kurios dėka nesunkiai literatūroje randamas žinias galima pritaikyti savo konkrečiam atvejui. Skaityti toliau: Pasvarstymai. Kokį substratą pasirinkti?

Substratai, jų dalys. Akadama

Akadama – tai dažniausiai tiek mėgėjų, tiek profesionalų naudojamas substratas.  Pavadinimas kilęs iš dviejų japoniškų žodžių: raudonas ir kamuolys. 

Šis substratas yra natūraliai gaunamas kasant gamtoje ir panašus į granuliuoto molio gabalėlius. Iš gilesnių sluoksnių iškasti akadamos gabalėliai yra vertingesni ir dažniau naudojami tiek bonsų auginime, tiek sodininkystėje. Akadama gali būt  naudojama tiek gryna, tiek maišoma su kitais substratais – smėliu, kompostu, žievės gabaliukais, durpėmis, lavos granulėmis ir pan.

Skaityti toliau: Substratai, jų dalys. Akadama