Žmogus nuo seno naudojo medžius savo reikmėms. Iš jų statė būstus, kuriuos ir apšildydavo medžio pagalba. Bet medžiai buvo naudojami ne vien juos nukirtus. Valgomus vaisius vedantys medžiai pradėti sodinti ištisais sodais. O dekoratyvinėmis savybėmis pasižymėję ėmė puošti aplinką. Skaityti toliau: Medžių formavimo metodai – sodininkų išradingumo įrodymai
Žyma: vielavimas
Seminaras „Antžeminės bonsų dalies formavimas. Vielavimas”
VPU Gamtos mokslų fakultetas ir BonsaiVilnius.lt visus besidominčius bonsų kultūrą kviečia į praktinį seminarą „Bonsų antžeminės dalies formavimas. Vielavimas“.
Kiekvienam augalui yra svarbi gerai išvystyta šaknų sistema. Jos dėka paimamos maisto medžiagos ir vanduo iš substrato, užtikrinamas augalo mitybos stabilumas. Būtent todėl pirmiausia ir aptarėm persodinimą bei jo reikšmę.
Tačiau kad ir kaip svarbios būtų šaknys, mes jų nematom, o žiūrėdami į bonsą pirmenybę teikiame antžeminei daliai. Būtent dėka antžeminės dalies estetinio formavimo bonsai pelnė savo populiarumą visame pasaulyje.
Kaip tai daroma, pabandysime apžvelgti praktiniame seminare „Bonsų antžeminės dalies formavimas. Vielavimas” – teoriškai (Nerijus Smaidžiūnas) ir praktiškai (Jogaila Mackevičius).
Maloniai kviečiame visus besidominčius bonsai formavimo technika skirti keletą šeštadienio ryto valandų ir apsilankyti VPU Gamtos mokslų fakultete.
Seminaro vieta: Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultete – Sudentų g. 39, Vilnius.
Seminaro laikas: 2011 metų gegužės 14 diena (šeštadienis). Pradžia 10.00 val. Trukmė – apie 2 val.
Seminaras nemokamas, bet registracija būtina. Registruotis prašome užpildant dalyvio anketą.
Apklausa. Seminaras „Vielavimas bonsų formavime”
Kovo mėnesį VPU Gamtos mokslų fakulteto ir BonsaiVilnius.lt organizuoto seminaro „Bonsų persodinimas” metu buvo kalbėta apie seminarą skirtą antžeminės dalies formavimui.
Tokį seminarą surengti ne sunku, bet reiktų įvertinti, kad pavasaris su visais savo darbais ir rūpesčiais jau įsibėgėjęs, todėl vertėtų susiderinti seminaro laiką – darbo diena ar savaitgalis. Skaityti toliau: Apklausa. Seminaras „Vielavimas bonsų formavime”
Atvejis. Jei patinka mažos obelys…
Kiekviename bonsai medelyje visada galima rasti ką nors gražaus, mistiško ar stulbinančio. Bet turbūt niekas taip netraukia žvilgsnio, kaip derantys bonsai. Daugelio stambiavaisių vaismedžių vaisius sunku sumažinti, todėl jie būna neproporcingai dideli, tarsi eglutės žaisliukai, pakabinti ant liaunų šakelių.
Ne vienas susidomėjęs bonsais, bent kartą panori turėti kad ir miniatiūrinę obelaitę. Ši svajonė ne taip sunkiai gali būti įgyvendinta.
Atrodo, natūraliausias būdas – obelį pasisėti. Žinoma, augantiems sėjinukams galima atitinkamai suformuoti kamieną, nustatyti šakojimąsi norimoje vietoje. Tačiau procesas trunka labai ilgai. Vien dėl to, kad auginami vazonėliuose, obelų sėjinukai auga lėtai ir nėra linkę sparčiai storėti. O laiko tarpas iki pirmo žydėjimo ar vaisių mezgimo yra dar ilgesnis.
Todėl geriausia išsikasti natūraliai paaugusią laukinę ar kultūrinę obelį ir iš jos pradėti formuoti bonsą. Skaityti toliau: Atvejis. Jei patinka mažos obelys…
Bonsų formavimo technika – ne tik bonsams
Naudojant gana paprastus įrankius ir priemones bėgant laikui suformuojami miniatiūriniai medžiai bonsai. Kruopščiai vario, aliuminio ar jo lydinio viela apvyniotos šakutės išlankstomos norima kryptimi, patrumpinamos. Jei reikia, naudojamos timpos, atatampos, atramos. Toliau viskas priklauso nuo paties medžio ir laiko.
Tačiau visas miniatiūrinių medžių formavimo technikos gudrybes galima panaudoti ir kitiems, tiek atvirame grunte, tiek vazonuose auginamiems sumedėjusiems augalams, iš kurių jų augintojas net nemano formuoti medžio miniatiūroje.
Standesnėmis ir storesnėmis vielomis galima pakreipti norima linkme augti net ir sodo vaismedžių neklusnias šakeles, kurių nepavyksta suformuoti vien genėjimu. Skaityti toliau: Bonsų formavimo technika – ne tik bonsams
Paprastasis kadagys – Juniperus communis (2)
Šio straipsnio pirmoje dalyje apžvelgėm ruošinio priežiūrą iki formavimo. Dabar pažiūrėkim, ką galima per keletą valandų padaryt iš tokio kadagio. Skaityti toliau: Paprastasis kadagys – Juniperus communis (2)
Paprastasis kadagys – Juniperus communis (1)
Turbūt kiekvienas, bandantis formuoti bonsus, anksčiau ar vėliau pabandys prisijaukinti vienos ar kitos rūšies kadagį. Pasirinkti tikrai yra iš ko. Augalų sistematikai kadagių (Juniperus) gentyje priskaičiuoja 50-60 rūšių. Tikslaus skaičiaus nenurodo nė vienas šiuolaikinis literatūros šaltinis, nes ginčai „priskirti atskirai rūšiai ar porūšiui” dėl šios genties atstovų taip pat sistematikams ne svetimi.
Šie plikasėkliai augalai paplitę išskirtinai šiauriniame pusrutulyje, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato zonose. Tačiau pasitaiko ir tropinių rūšių. Daugelis kadagių rūšių yra dekoratyvios, augintojų vertinamos kaip augintinos lauko želdiniuose. Atsparumas šalčiams ir kitoms nepalankioms klimato sąlygoms tik didina šių spygliuočių populiarumą.
Kadagių mediena su branduoliu, minkšta, lengva, be sakotakių, gerų techninių savybių. Geros jų ir regeneracinės savybės, greitas augimas, natūraliai smulki „lapija” – spygliai. Todėl kadagiai netruko išpopuliarėti ir bonsų kultūros entuziastų tarpe. Skaityti toliau: Paprastasis kadagys – Juniperus communis (1)