Kiekviename bonsai medelyje visada galima rasti ką nors gražaus, mistiško ar stulbinančio. Bet turbūt niekas taip netraukia žvilgsnio, kaip derantys bonsai. Daugelio stambiavaisių vaismedžių vaisius sunku sumažinti, todėl jie būna neproporcingai dideli, tarsi eglutės žaisliukai, pakabinti ant liaunų šakelių.
Ne vienas susidomėjęs bonsais, bent kartą panori turėti kad ir miniatiūrinę obelaitę. Ši svajonė ne taip sunkiai gali būti įgyvendinta.
Atrodo, natūraliausias būdas – obelį pasisėti. Žinoma, augantiems sėjinukams galima atitinkamai suformuoti kamieną, nustatyti šakojimąsi norimoje vietoje. Tačiau procesas trunka labai ilgai. Vien dėl to, kad auginami vazonėliuose, obelų sėjinukai auga lėtai ir nėra linkę sparčiai storėti. O laiko tarpas iki pirmo žydėjimo ar vaisių mezgimo yra dar ilgesnis.
Todėl geriausia išsikasti natūraliai paaugusią laukinę ar kultūrinę obelį ir iš jos pradėti formuoti bonsą.
Vienas iš tokių atvejų – netinkamų (jums nepatikusių) veislių ar netinkamai augančių obelų iškasimas ir bonso formavimas. Pavyzdžiui, pasisodinote obelaitę, ji suaugo, sužydo ir užmezgė pirmuosius vaisius. Ir staiga paaiškėja, kad vaisiai visai neatitinka jūsų lūkesčių. Juk ne vienas iš mūsų taip buvo tyčia ar netyčia apgauti sodmenų prekiautojų.
Pasisekė būti apgautam ir man. Vieną rudenį nusipirkau ‘Ananaso’ veislės obelaitės sodinuką. Nors jau sekančiais metais obelaitei išsprogus, žiūrint į lapus man kilo įtarimas, kad tai ne ‘Ananasas’, bet buvau linkęs pasitikėti etikete ir augintoju. Taigi, laukiau vaisių. Obelaitė suaugo ir pagaliau užmezgė vaisius. Mano nuojauta buvo teisi. Obuoliai buvo nenusakomos veislės, nedideli, labai prasto skonio. Taigi, obelaitės likimas buvo nuspręstas – bonsas.
Tokiais atvejais (geriausia rudenį) reikia obelaitę iškasti ir palikti vos keliasdešimt centimetrų ilgio kamieną. Pasodinti į erdvoką vazoną su geru drenažu ir derlinga bei laidžia vandeniui žeme. Vazoną žiemai reiktų prikasti.
Kitais metais obelaitė kiekvienai 10 cm palikto stiebo išleidžia po 2-5 šakutes iš miegančių pumpurų. Nesistebėkite, kol nubunda miegantys pumpurai, kitos obelys jau senai žaliuoja. Taip pirmus metus mes tiesiog užsiauginam kuokštą būsimų pagrindinių vainiko šakų. Priežiūra – standartinė: saulėta ir apsaugota nuo vėjų vieta, reguliarus laistymas, saikingas tręšimas (vaismedžiams skirtomis trąšomis).
Kita žiema – kritinė. Išsprogusios vėlai, obels šakutės gali nespėti pakankamai sumedėti ir subręsti. Per žiemą tokios šakutės nušąla. Todėl ruošiantis žiemojimui ne tik reiktų įkasti vazoną, bet ir apsaugoti nuo šalčio bei vėjo antžeminę dalį, pavyzdžiui, uždengti eglišakėmis.
Jau sekantį pavasarį galima pradėti medelį formuoti, atlenkti šakas, suteikti joms formą, patrumpinti šakų galiukus, kad pačios šakos labiau šakotųsi.
Ir taip metai po metų. Ilgainiui turėsime nedidelį medelį su kompaktišku vainiku.
O kadangi medelis jau buvo pražydęs (ir hormoninė žydėjimo indukcija jau kartą įvykusi), tai ir naujai formuojamas jis sužydėti netruks. Tačiau 3 metus ar net daugiau gali tekti palaukti kol susiformuos naujos vaisinės šakutės.
Kad paspartinti šį procesą, šakutes reiktų atlenkti bent jau horizontaliai.
Kitas atvejis – kai pasiseka nusipirkti sodinuką su neteisingai parinkta įskiepio ir poskiepio pora. Šiuo atveju mes nieko negalime pirkdami pastebėti, tačiau medžiui augant, ima ryškėti, kad kuris nors (įskiepis ar poskiepis) jo dalis storėja greičiau.
Jei greičiau storėja įskiepis, tada medis greičiausiai anksčiau ar vėliau taps niekam tinkamas ir jį teks išpjauti.
Gerai parinkta įskiepio/poskiepio pora
Jei greičiau storėja poskiepis, medis taip pat auga nenormaliai ir ilgainiui dėl pakitusio vandens ir rėtinių indų pasiskirstymo skiepijimo vietoje ima skursti.
Neatitinkantys vienas kito įskiepis ir poskiepis
Iš tokių obelaičių galėtų gautis itin dailus bonsai medelis, turintis nestandartiškai grublėtą ar gumbuotą kamieną, kuris viršūnės link plonėtų tolydžiau, nereikėtų galvoti, kaip padaryti gražų viršūninį susiaurėjimą.
Taigi, jei jūsų sode pasitaikė ir tokių „netikusių” vaismedžių, neskubėkite jų išmesti.
Žinoma, tikimybė sulaukti gausaus bonsai-obuoliukų derliaus iš stambiavaisės obels veislės yra nedidelė. Tam reiktų rinktis smulkesnius vaisius vedančias obelų veisles, formas ar net laukines rūšis. Tačiau ir vienas didokas obuolys ant mažo medelio suteiks jam nepakartojamo patrauklumo.
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.