Pavasaris – atsinaujinimo metas. Po žiemos ramybės nutirpus sniegui ir pradėjus gamtai busti, sukrutame ir mes. Kiekvienam, turinčiam bent keletą medelių šis laikotarpis yra labai svarbus. Reikia laiku persodinti savo augintinius, įvertinti žiemos nuostolius, pamąstyti, kaip juos įveikti, paruošti medelius pavasariniam augimo šuoliui.
Tačiau ne tik esami augintiniai traukia mūsų dėmesį. Labai dažnai pavasaris – tas metas kaip ieškome ko nors naujo savo kolekcijai. Vieni eina į miškus, pelkes, kirtavietes, brūzgynus ieškoti yamadori, kiti patraukia į prekybos augalais aikšteles ieškoti tinkamų medelių sodinukų.
Šį pavasarį kai kurie didieji prekybos centrai labai maloniai nustebino klevų gerbėjus. Dar prieš keletą savaičių teko matyti labai nemažą pasirinkimą japoniškų klevų veislių. Kai kurie augintojai net gi stebėjosi, kad toks pasirinkimas „čia pat pas mus, Lietuvoje”. Anksčiau įmantresnių veislių klevų sodinukus tekdavo siųstis iš užsienio arba ieškoti pavienių entuziastų kolekcijose.
Įsigijau keletą ir aš. Nereikia nustebti, kad iš pirmo žvilgsnio šie sodinukai atrodo tikrai „ne kaip”. Pirmiausia, atsižvelkime į tai, kad visi jie padauginti vegetatyviškai ir „greituoju būdu” pateikti rinkai. Manau, kad tik taip augintojams labiausiai apsimoka dauginti retesnes klevų veisles. Imama klevo šakelė, paveikiama hormonais ir šaknydinama durpiniame substrate. Beaugantis įsišaknijęs auginys šiek tiek pakarpomas ir pateikiamas prekybininkams. Labai tikėtis gražių formų neverta. Toliau viskas priklauso nuo mūsų pačių.
Taip pat nereiktų per daug „purkštauti”, kad kelionės metu šie klevai išsprogsta, o prekybos salių skersvėjai, šviesos trūkumas suteikia medeliams „apvytusių” įvaizdį. Svarbiausia – ne perdžiovinti ir neperlaistyti augalai.
Klevai pasižymi stipria regeneracija, todėl jau per pirmuosius metus mums ne sunku bus juos sutvarkyti pagal savo norus ir pradėti formuoti iš jų bonsai medelius.
Klebai, net ir būdami maži jauni medeliai, labai tinka bonsų kultūrai. Net ir jauni jie atrodo pakankamai dekoratyviai. Augdamas vegetatyviškai padaugintas ūglis ar sodinukas pamažu įgauna suaugusio medžio formą. Tai nebūdinga, pavyzdžiui, apie kadagiams, pušims, ąžuolams.
Bet gal užtenka tuos klevus girti, jei įsigijome naują augintinį, nedelskime, sutvarkykime jį, kad jau pirmaisiais metais jis suprastų, ko iš jo norima. Nuotraukoje ir keliose nuotraukose apačioje matome, kaip atrodo tokių vegetatyviškai padaugintų klevų šaknynas. Šaknys auga iš visos apatinės auginio dalies, kuri buvo paveikta hormonais. Neretai galima aptikti ir ankstesnės „taros”, kurioje buvo šaknydinami auginiai liekanas.
Šias liekanas ir šaknų perteklių reikia pašalinti, o ašsiradusias žaizdas aš „patepu” arba trintos medžio anglies milteliais, arba pelenais.
Paliekamos tik šaknys, esančios augalo kamieno apačioje. Jos „išpinamos” iš bendros raizgalynės, kad kiekviena atrodytų savarankiška. Per ilgos šaknys patrumpinamos.
.
Šaknys gražiai į šalis paskleidžiamos naujame vazone ar konteineryje ant substrato (nepamirškime medelio pririšti, kad jis kuo mažiau svyruotų į šalis).
Ant viršaus užpilama substratu taip, kad substratas užpildytų visus tarpus tarp šaknų. Čia jau naudotina bent kokia jums įprasta technika: ar judinant substratą pagaliuku, ar atsargiai purtant vazoną. Nepamirškime suspausti substrato vazono pakraščiuose, kad neliktų tarpų, pro kuriuos per greitai išbėgtų vanduo.
Pasodinti medeliai gerai sulaistomi ir nupurškiami aplinkos temperatūros vandeniu. Savaitę – dvi juos reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, sistemingai laistyti ir purkšti.
Nepamirškime mulčo – jis apsaugo nuo didesnių drėgmės svyravimų, šaknų zonoje sudaro stabilesnį mikroklimatą. Kiek per keletą metų įsitikinau, niekas taip neskatina pridėtinių šaknų augimo kaip nušienautos pirmosios pavasarinės žolės mulčas. Natūralu: po žiemos pradedanti intensyviai augti žolė turi labai daug auksinų grupės fitohormonų, kurie laistant „nuplaunami” į substratą ir pasiekia augalo šaknis. Vėliau šių hormonų kiekis žolėje mažėja. Jei neturite pievos, vietoje žolės tiks bent koks žievės mulčas (pjuvenų ir medžio drožlių geriau nenaudoti).
Noriu atkreipti dėmesį, kad persodinant jau išsprogusius medelius, dirbti reikia greitai (ir pavėsyje, apsaugotoje nuo skersvėjų vietoje). Ore labai greitai sausėja gležnos smulkiosios šaknys. Medeliai padžiuvusiomis šaknimis prigyja sunkiau.
Nereikėtų labai pergyventi, jei po persodinimo vis gi dalis lapų nuvys. Tai nebūtinai rodo, kad augalas nyksta. Tiesiog persodinant buvo pašalinta kiek per didelė šaknų dalis. Numesdamas didesnius lapus, augalas stengiasi taupyti jėgas jauniausiems lapams ir pumpurams. Kelių metų amžiaus vegetatyviškai padauginti klevai jau turi pakankamai miegančių pumpurių tarpubambliuose. Šie pumpurai išsprogs kai tik augalas „susitvarkys” savo požeminę dalį.
Jau pirmaisiais metais reikia nepalikti medelio augimo likimo valiai apsiribojant vien kasdiene priežiūra (laistymu, purškimu, tręšimu). Jau nuo pirmųjų dienų reiktų medelį stebėti ir, esant reikalui, formuoti.
Metai – kiti, ir šie maži klevukai ims džiuginti jus savo mistiniu lapų kuždesiu vėjyje. Smagaus auginimo!
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.