Tęsiame pažintį su anonomis – dekoratyviais, valgomus vaisius vedančiais tropiniais augalais, galinčiais nesunkiai prisitaikyti augti mūsų kraštuose ant palangės. Priminsiu, kad vietą joms reikia parinkti kuo šviesesnę ir šiltesnę, gausiai laistyti ir tręšti (vasarą anonos geriausiai jaučiasi šiltnamyje). Nors anonos natūraliai neturi ramybės periodo, mūsų krašte jos reaguoja į trumpėjančią dieną ir pereina į priverstinės ramybės būseną, t.y. neauga. Tačiau vandens šiuo laikotarpiu joms reikia ne mažiau. Primintinas ir išskirtinis visų anonų „kaprizas” – jos nepakenčia tabako dūmų. Ima ruduoti ir riestis lapų galiukai, o patys lapai išblykšta, neretai ima kristi.
Kadangi bendrai apie anonas jau kalbėjom anksčiau, pereikim prie konkrečių pavyzdžių.
PERUVINĖ ANONA
Peruvinė anona (Anona cherimola Mill.) – tai greitai augantis dažniausiai visžalis augalas, dekoratyviais, šviesiai žalios spalvos aksomiškais lapais. Natūraliai auga Centrinėje ir Pietų amerikoje. Šiaurinė arealo dalis siekia Šiaurės Amerikos pietinę dalį. Sinonimai Annona pubescens Salisb., Annona tripetala Aiton. Pavadinimai anglų kalba: cherimoya, custard-apple, chirimoyo, momona, kelemoio.
Peruvinė anona per keletą metų net gi auginama iš sėklos užauga tokio dydžio, kad iš jos jau galima pradėti formuoti nedidelį „palanginį” bonsą. Vieną tokį medelį auginu jau keletą metų. Aukštis 53 cm, kamieno storis prie substrato 1,6 cm, viršūnėje 0,8 cm. Šakų skersmuo prie pagrindo 4-7 mm.
Vasarą jis išnešamas į šiltnamį, žiemą praleidžia ant pietinės palangės. Vasarą – gausaus tręšimo ir laistymo laikotarpis, žiemą – priverstinė ramybė. Nors medelis ir neauga, jį vis tiek reikia gausiai laistyti. Substratas – daržo žemė, sumaišyta su durpėmis ir smėliu (2:1:1).
Per keletą metų iš pagrindinės šaknies susiformavo gana dekoratyvus darinys, kurio dabar neatkasinėsim, paliksim šią procedūrą pavasariui, kai anona bus persodinama. Dabar sutvarkykime tik viršutinę dalį – vainiką.
Kadangi medelis lapų turi nedaug, tai jų nešalinsim, o tik patrumpinsim galiukus. Kad būtų paprasčiau, nusipieškim medelio schemą – labai detaliai to daryt nereikia, tiesiog kad būtų aiškiau, kas su kokia šaka bus daroma. Iš schematinio vaizdo matyti, kad mūsų medis turi 7 šakas. Apatinės šakos (1-3) yra išaugusios ganėtinai žemai (apatinį kamino trečdalį reikėtų palikti be šakų). Tačiau dabar jų nešalinsim, tik kiek atlenksim. Šeštoji šaka – tai per paskutinį vegetacijos sezoną išaugusi pakaitinė viršūnė. Ji labai stipraus augimo, nesumedėjusi. Ją pašalinam. Septintoji šaka bus stipriai atlenkta ir kartu su viršutine kamieno dalimi taps eiline vainiko šaka. O naują viršūnę suformuosim iš išsišakojusios penktosios šakos.
Taigi, imam atitinkamo storio vielas ir suvieluojam poromis. Pirmą šaką paliekam tokią kokia yra – ji trumpa ir stipriau nei kitos atlinkusi. Toliau 2 vieluojama su 3, o 4 su 7. Atlenkiam į priešingas puses ir patrumpinam trečdaliu. Penktoji šaka atlenkiama į vertikalią padėtį, o jos smulkios šakutės analogiškai suvieluojamos poromis ir taip pat atlenkiamos į priešingas puses. Gaunamas toks vaizdas:
Jaunų ruošinių priminis formavimas niekada nebūna ilgas ir ryškus. Šiuo atveju patrumpinom šakas, nereikalingas išpjovėm, suvielavom ir atlenkėm šiek tiek didesniu nei apie 90° kampu. Galima atlenktom šakutėm suteikti kiek labiau vingiuotą formą. Galite palyginti – peruvinė anona prieš ir po antžeminės dalis formavimo.
Suformuotas dabar, gruodžio mėnesį, iki pavasario medelis apsipras. Labai tikėtina, kad išsprogs ir miegantys šakučių pumpurai. Tada pavasarį bus galima sutvarkyti ir šaknis, persodinant peruvinę anoną į mažesnį ir plokštesnį indą. O kol kas jos priežiūra neturėtų skirtis nuo įprastinės – sistemingas laistymas, purškimas, o pavasariop – ir tręšimas kompleksinėmis trąšomis.
ANONA MURICATA
Anona muricata L. – brazilinė anona paplitus panašiose augimvietėse kaip ir peruvinė anona. Sinonimai: Annona macrocarpa Wercklé, Annona crassiflora Mart., Guanabanus muricatus M.Gómez, Guanabanus muricatus (L.) M.Gómez, Annona bonplandiana Kunth, Annona cearensis Barb. Rodr., Annona muricata Vell. Pavadinimai anglų kalba: Brazilian pawpaw, soursop, prickly custard apple, Soursapi.
Šios anonos lapai yra blizgūs, slidžiu, tarsi vaškiniu paviršiumi. Išskirtinis bruožas – pajudinus šį medį, jis ima skleisti nelabai malonų specifinį kvapą. Taigi, jo formavimas nėra labai malonus užsiėmimas.
A. muricata taip pat auginu daugiau nei metus. Nors įsigytos abi buvo beveik vienodo dydžio (apie 15 cm aukščio, kelių milimetrų stiebo storio sėjinukai), tačiau praėjus tam pačiam lako tarpui A. muricata stiebo storiu nusileidžia peruvinei, nors yra kiek aukštesnė. Ruošinio aukštis 45 cm, Kamieno skersmuo prie substrato 1,2 cm, viršutinėje dalyje 0,4 cm. Skeletinių šakų skersmuo rpei pagrindo 2-4 mm.
Neturi ji ir išraiškingų skeletinių šaknų.
Pats formavimo procesas yra analogiškas anksčiau aprašytajam, tik šiuo atveju, kadangi medelis turi daugiau nemalonų kvapą turinčių lapų, dalį jų pašalinsim, kitus gerokai sutrumpinsim, palikdami tik ketvirtadalį ar net gi penktadalį lapo lakšto.
Vėl nusipieškime medžio schemą:
Medelio viršūnė (šaka Nr. 8) labai aktyviai auganti. Ją nukirpsime. O 7 šakutę užlenksime – viršūnėlė susiformuos iš jos išsprogusio miegančio pumpuro. O toliau vieluosime poromis: 1 su 2, 3 su 4, 5 su 6. Suvieluotas šakeles atlenkiame kiek didesniu nei 90° kampu, kad jos būtų lyg šiek tiek nusvirusios. Septintąją šakutę suvieluojame atskirai ir nulenkiame. Šakutės patrumpinamos maždaug per pusę. Anona tampa gerokai mažesnė, kompaktiškesnė.
Nuotraukoje pavaizduoti visi trys medelio formavimo etapai:
Tolimensė priežiūra – kaip pirmame aprašytame pavyzdyje. Abi šios anonos pavasarį bus persodintos ir formuojamos toliau.
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.