Spa 192015
 

Renginių, kuriuose galime pasigrožėti bonsai medeliais, paskutiniu metu labai daug. Ypač rudenį jie kaip grybai po lietaus ima dygt visame pasaulyje. Didesni ar mažesni, tolimesni ar artimesni. Tikrai sunku išsirinkti, kuriam einamuoju metu teikti prioritetą ir apsilankyti. O ir informacijos sklaida kartais būna nepakankama, nors ne viena tarptautinė  organizacija vienija klubus, nacionalines asociacijas, ne retai informacija apie planuojamą renginį „iššoka prieš akis“ kur nors socialiniame tinkle vos likus iki jo keletui savaičių. Apsilankymas tolimesniuose dažnai ribojamas laiko ir finansinių išteklių, o ir artimesnei kelionei susiruošti kartais gali pristigti laiko. Kita medalio pusė – renginio pristatymas jo metu ir jam įvykus: ne kartą teko pamatyti, kad į parodą kviečiantis plakatas tėra vienintelis informacijos šaltinis. Kas gero tame renginyje, kokie medžiai buvo eksponuojami, kaip vyko meistrų parodomieji formavimai? Tokios informacijos reikia gerai paieškoti, jei išvis įmanoma rasti. Ir jei nepasistengia vienas  kitas entuziastas vėl gi tame pačiame socialiniame tinkle, tai renginys ir lieka istorijoje lyg koks uždaras klubo vakarėlis. Gal kiek ir per daug hiperbolizuoju, bet taip neturėtų būti.

be2015Bonsai Europa 2015 šiuo atveju – geras pavyzdys kaip galėtų būti organizuojamas tiek pats renginys, tiek jo atspindys virtualioje erdvėje. Šiai parodai buvo tradiciškai sukurtas internetinis puslapis bei paskyra socialiniame tinkle Facebook. Viskas prasidėjo „likus“ daugiau metams iki paties renginio. Trumpas organizatorių įvadinis žodis apie tai, jog atėjo metas ir Didžiojoje Britanijoje organizuoti tikrą europinę parodą. Atrodė kukliai, bet nuoširdžiai… Lyg ir nieko per daug nežadantis pranešimas spaudai. Bet kažkodėl jau tada net nesuabejojau, kad Bonsai Europa 2015 parodą tikrai verta aplankyti.

O tada ir prasidėjo žingsnis po žingsnio pasiruošimas parodai. Net gi sakyčiau, kad pats renginys iš tikrųjų prasidėjo 2014-ųjų spalį, vyko visus metus, kulminaciją pasiekė 2015-ųjų spalio 10-11 dienomis, ir vis dar vyksta nuolatinėse nuotraukų ir įspūdžių dalybose. Organizatorių dėka jau žinai iš anksto, ką gali pamatyti prekybos salėje, kokie meistrai atliks parodomuosius formavimus, kokie medžiai bus formuojami, o kokius galima pamatyti ekspozicijoje. Argi ne įdomu tą patį medį pamatyti pavasarį žydintį, o parodoje – nokinantį vaisius? Pasidalinta buvo visokiausiomis smulkmenomis, įskaitant ir tokį mažmožį kaip bilietų apyrankės. Parodos metu šalia esančiame bare galima buvo paragauti ir būtent parodai pagaminto alaus.

Pati kelionė iš Vilniaus nėra labai išskirtinė. Skrydis su persėdimu Kopenhagoje iki Mančesterio trunka kiek daugiau nei tris valandas, oras pasitaikė puikus. Toliau – šiek tiek traukiniu, šiek tiek tramvajumi iki Bury (tas „šiek tiek“ susumavus – maždaug valanda). Taigi, trys valandos ore, valanda bėgiais ir dar 15 minučių autobusu iki viešbučio. Kelionės tikslas kitame Europos krašte beveik pasiektas.

Apsistoti pasisekė ūkyje įsikūrusiame viešbutuke „Loe Lodge“, esančiame vos 15-20 minučių kelio autobusu nuo Bury centro. Puikios sąlygos nakvynei, gardūs ir sotūs angliški pusryčiai. Kaimo vietovė, ūkis, auginantis arklius… Aplink aptvertos ganyklos su norinčiais susipažinti arkliais, o kai jų nėra – karaliaujančiais triušiais. Tvoromis siautėjančios voverės, klykaujantys fazanai… O svarbiausia – visur nežmoniškai senos, „suvargusios“ gudobelių gyvatvorės. Tikrai pasitaikius pirmai galimybei ne vienoje vietoje jas praretinčiau, išsikasdamas pusamžę gudobelę. Taigi, pirmasis vakaras – poilsis po kelionės ir apylinkių žvalgymas.

O jau sekančios dvi dienos – bonsai, bonsai, bonsai…

Bonsai Europa 2015 paroda vyko Bury centre stūksančioje  Armouri  pilyje.

Armoury pilis 06

Viskas vienoje didžiulėje salėje – viename krašte ekspozicija, kitame prekyba. Kaip visada, nevarginsiu žodžiais, o pateiksiu keletą nuotraukų galerijų – juk geriausiai apie viską pasakoja vaizdas. Tiesa, visus ekspozicijos medžius jau galėjote apžiūrėti, juos įkėliau atskirai vos grįžęs iš kelionės (nuoroda čia), taip pat trumpai įspūdžiai jau spėjo pasirodyti forume.

Ekspoziciją sudarė daugiau nei šimtas nuostabių medžių. Gal nieko keisto, taip ir turi būt, bet kažkodėl kiekvienoje šiemet matytoje ekspozicijoje randu vieną didelį „minusą“. Jei Noelanders Trophy parodoje tai buvo draudimas fotografuoti ekspoziciją, tai Bonsai Europa – koduotos etiketės. Jokios informacijos apie medį, jo augintoją, tik registracijos numeris. Organizatoriai, ir tai absoliuti jų teisė,  taip sugalvojo siekdami užtikrinti nešališkesnį vertinimą ir nominantų rinkimą, neatsižvelgdami į tai, kad lankytojams įdomu ne tik pamatyti patį medį, bet ir kažką apie jį (ir indą, kuriame jis pasodintas) sužinoti. Na, bet yra kaip yra – kaip ekspoziciją matė parodos lankytojai, taip ją ir pateikiau.

Bet etikečių nebuvimas visiškai nesumažino medžių vertės. Akivaizdžiai matėsi, kad kiekvienas jų buvo kruopščiai rengtas parodai ne paskutinę minutę.

Jau pirmąją parodos dieną buvo išrinkti keleto nominacijų nugalėtojai. Vertinant pirmenybė buvo teikiama europinėms medžių rūšims.

Ne mažesnio nei pati ekspozicija susidomėjimo sulaukė ir parodomieji formavimai. Jie vyko abi parodos dienas. Šeštadienį savo meistriškumą demonstravo Ofer Grunwald (Izraelis), Jose Redondo (Ispanija), Will Baddeley (Didžioji Britanija), Milan Karpišek (Čekija), Falco Hamann (Vokietija), sekmadienį – Andrew Campbell (Didžioji Britanija), Nik Rozman (Slovėnija), Bartosz Warwas (Lenkija), Tracey Gibson (Didžioji Britanija), Yannick Kiggen (Belgija), Sándor Papp (Vendrija).

Nederėtų užmiršti ir prekybininkų. Kaip ir dera tokio lygio renginiams, prekyboje buvo visko – ruošinių, konteinerių, įrankių, trąšų, suvenyrų. Norintys pagilinti teorines žinias, galėjo užsukti į Esprit Bonsai žurnalo stendą, įsigyti ne vieną žurnalo numerį ar tos pačios leidyklos išleistą knygą.

Savaitgalis su Bonsai Europa 2015 neprailgo, nekantriai lauksiu Bonsai Europa 2017, kuri, manau, paliks ne mažiau įspūdžių.

Informacijos šaltiniai:

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.