Gru 192016
 

Turbūt nieks neužginčys, kad vielavimas ir genėjimas yra pagrindiniai bonsų antžeminės dalies formavimo būdai. Jų dėka suformuojama didžioji dalis bendro medžio vaizdo, atsiranda jo siluetas, detalės. Tačiau yra technikų, gerokai paspartinančių bonso formavimo procesą, leidžiančių greičiau pasiekti norimą rezultatą tiek po genėjimo, tiek po vielavimo. Viena jų – defoliacija – lapų ar spyglių pašalinimas aktyvios augalo vegetacijos metu.

Ji gali būti taikoma dviem atvejais. Pirmiausia, norint geriau ir paprasčiau atlikti antžeminės dalies formavimą. Tada spygliuočiams pašalinami senesni spygliai, paliekami dažniausiai tik vienmečiai. Pašalinus spyglius, plikas šakeles lengviau suvieluoti ir suteikti joms reikiamą formą. Lapuočiams pašalinama visi lapai ar jų dalis tam, kad geriau matytųsi šakų visuma. Šiuo atveju defoliacija – paprastas techninis procesas, leidžiantis geriau pamatyti formuojamą medį, palengvinantis patį formavimą.

Kitu atveju defoliacija atliekama siekiant fiziologinio ar morfologinio efekto. Paprastai ji atliekama kai kurioms lapuočių medžių rūšims. Šiuo atveju aktyvios vegetacijos metu pašalinami visi lapai, arba lapai ant atskirų medžio šakų. Atliekama tai ne formavimo metu. Po tokio lapų pašalinimo medis tolygiai išsprogsta dar kartą, nubunda ir miegantys pumpurai. Antrą kartą išsprogę medžiai užaugina mažesnius lapus ir ūglius, o išsprogus miegantiems pumpurams, tampa labiau šakoti. Maža to, pradeda aktyviau formuotis miegantys pumpurai senesnių šakų ir kamieno tarpubamblių zonose bei pridėtiniai pumpurai bambliuose.

Kas vyksta pašalinus lapus? Įsivaizduokime ankstyvą pavasarį, atšylantį substratą bonso inde ir pamažu pradedantį iš šaknų tekėti į viršų vandenį. Jis „praskiedžia“ medžio audiniuose praeitais metais sukauptas atsargines maisto medžiagas ir skatina medį nubusti, išsprogti. Iš peržiemojusių pumpurų išauga nauji ūgliai, jų apikalinės (viršūninės) meristemos gausiai sintetina auksinų klasės fitohormonus. Pastarieji skatina ūglių augimą (ilgėjimą), naujų šaknų formavimąsi. Tačiau daug auksinų inhibuoja (stabdo) naujų pumpurų formavimąsi.

Tuo pačiu, augančiuose jaunuose lapuose pradedami sintetinti giberelinų klasės fitohormonai, kurie skatina bendrą augalo biomasės augimą. Kuo jų daugiau, tuo didesni lapai, tuo storesnės per metus užauga šakelės.

Bet nei ištįsusių ūglių, nei didelių lapų mums nereikia. Bonsų atveju – kuo ūgliai trumpesni, o lapai mažesni, tuo geriau. Taigi, lapams pasiekus (ar beveik pasiekus) galutinį savo dydį, o lapkočių pažastyse susiformavus naujiems pumpurams, verta pašalinti lapus. Dažnai defoliacijos metu ne tik pašalinami lapai, bet ir patrumpinami ūgliai. Kas atsitinka tada? Patrumpinus ūglius, pašalinama apikalinė meristema, ir iš augalo apykaitos staiga dingsta auksinai. Sumažėjus jų koncentracijai, suaktyvėja naujų pumpurų formavimasis, išsprogsta anksčiau susiformavę miegantys bei naujų ūglių lapų pažastyse atsiradę šio vegetacijos periodo pumpurai, kurių „miegą“ palaikė auksinai.

Nukirpus lapus, dingsta giberelinai. Kol juos pradės sintetinti nauji lapai, medžio biomasės augimo nieks nestimuliuos.

Štai ir gaunasi paprastas fiziologinis efektas – medis auga silpniau, atsiaugina mažesnius lapus, formuoja naujus bet mažesnius pumpurus (iš jų išaugę ūgliai turės mažiau tarpubamblių, bus trumpesni). Pakinta ir medžio morfologinė išvaizda – jis tampa kiek labiau šakotas. O juk šito mums ir reikia.

Ar gali defoliacija būti pavojinga? Taip. Pašalinę lapus, mes ne tik nutraukiam fitohormonų sintezę, bet ir atimam iš medžio tai, ką jis spėjo susintetinti – maisto medžiagas. Todėl niekada nereikėtų to daryti su nesenai persodintais, silpnai augančiais ar ligotais medžiais. Geriau praleisti metus nesiekiant greitesnio rezultato ir leisti augalui sukaupti kuo daugiau jėgų. Atsigiebti už prarastą laiką bus galima vėliau.

Kada tinkamiausias defoliacijai laikas? Jei ji atliekama tik tam, kad būtų patogiau medį formuoti, spygliuočiams tinkamas bent koks laikas (primenu, kad jiems pašalinami tik senesni spygliai, paliekant bent jau vienmečius). Lapuočiams defoliaciją geriausia atlikti vegetacijos periodo viduryje, birželio-liepos mėnesiais. Padarius tai per anksti, medis blogai atsprogs, nes naujų ūglių lapų pažastyse nebus susiformavę nauji pumpurai (tada jie turės formuotis iš vidinių medžio resursų, o tai atims dar daugiau jėgų). Jei defoliaciją atliksime per vėlai, išsprogę nauji ūgliai nespės pasiruošti žiemai – medis gali stipriai nukentėti nuo šalčių.

Tikslų tinkamiausią laiką nustatyti sunku. Kiekvienai rūšiai jis skiriasi. Geriausia būtų žiūrėti pagal medžio augimo požymius. Jei lapai jau suaugę, sustandėję, o lapkočio pažastyje matosi naujas pumpuras – metas tinkamas.

Kaip tai padaryti Spygliuočių medžių spygliai tiesiog atsargiai nupešiojami nuo šakučių. Lapuočiams geriausia yra nukirpti lapo lakštą, paliekant lapkotį ar jo dalį. Taip apsaugosime naują pumpurą. Jei lapą nuplėšime su visu lapkočiu, atsiradęs randas džius, o šiuos drėgmės nuostolius pajus ir šalia esantis pumpuras. Be to, galime neatsargiai pažeisti ir patį pumpurą.

Kartais lapuočiams, kad kiek pristabdyti atskirų medžio dalių augimą, atliekama dalinė defoliacija. Šiuo atveju lapai pašalinami tik nuo tam tikrų šakų.

Gali būti pašalinama ir dalis lapo lakšto, nukerpant nereikalingą dalį aštriomis žirklėmis. Tai daroma dažniausiai norint kiek pristabdyti medžio augimą, nesukeliant papildomo šakojimosi.

Ar visoms medžių rūšims defoliacija tinka? Ne. Kiekviena rūšis reaguoja skirtingai, todėl verta prieš imantis žirklių pasidomėti literatūra ar kitų augintojų patirtimi. Pavyzdžiui, spygliuočių atveju, defoliacija labiau tinka rūšims, turinčioms trumpaamžius spyglius – pušims, bet visiškai netinka toms, kurių spygliai išsilaiko 5-8 metus – kėniams. Lapuočiai čia dar labiau turi savų „kaprizų“: klevams defoliacija dažniausiai yra būtina, o skroblai jos nelabai mėgsta. Taigi, kiekvienos rūšies atvejis unikalus.

Psichologiškai pradedančiajam bonsų augintojui gali būti sunku taip imt ir lengva ranka „apipešiot“ savo augintinį. Nuogąstauti neverta. Jei įvertinote visas šiame straipsnyje paminėtas rizikas, pasidomėjote, ar jūsų medžio rūšiai defoliacija yra taikytina, galite drąsiai imtis žirklių.

Tema forume

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.