Vas 202017
 

Kusamonai – neatsiejama bonso kompozicijos dalis, papildanti pagrindinį jos elementą – medį. Dažniausiai kusamonams naudojami žoliniai augalai, kurie mažame vazonėlyje komponuojami atsižvelgiant į estetiką, vienodas su medžiu augimo sąlygas. Iš pažiūros trapūs ir gležni kusamonai pabrėžia medžio ilgaamžiškumą, suteikia kompozicijai atsvaros. Paprastai kusamonams skiriama gerokai mažiau dėmesio ir priežiūros, nei bonsui, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus augalus, kurie būtų nereiklūs, patrauklūs ir ne mažiau išskirtiniai.

Vienas iš tokių pasirinkimo variantų – gegužraibinių šeimai priklausanti plejonių gentis (Pleione). Tai daugiametės orchidėjos, pasižyminčios ryškiu sezoniškumu, dažniausiai ankstyvu pavasariniu žydėjimu ir sąlyginai dideliais išraiškingais žiedais. Kokia šios genties atstovų įvairovė, į ką atkreipti dėmesį juos auginant klausiame Lietuvos orchidėjininkų draugijos narę Eglę Kazulienę, ne vienerius metus draugaujančią su šiomis nuostabiomis gėlėmis.

Kiek yra plejonių rūšių?

Tai nedidelė orchidėjų grupė. Remiantis Phillip Cribb, yra 15 rūšių.

Gal yra tarprūšinių hibridų, veislių?

Teigiama, jog yra 2 natūralūs hibridai ir nemažai nuostabių žmogaus sukurtų hibridų (šiuo metu žinomi 362 hibridai). Pirmasis žmogaus sukurtas hibridas užregistruotas dar 1966 metais.

Kokios rūšies (veislės) plejonės jums yra pačios mėgstamiausios? Kodėl?

Man patinka kažkuo iš kitų išsiskiriančios plejonės, pvz., Peione forrestii vienintelė rūšis, kuri žydi geltonais žiedais ankstyvą pavasarį, o P. praecox gumbelis labai gražiai taškuotas. Beje, ji žydi rudenį/žiemą, o žiedai maloniai kvepia ir ilgai išsilaiko vėsiose temperatūrose.

Margas Pleione praecox gumbelis

Kur natūraliai gamtoje auga plejonės?

Plejonės kilusios iš Kinijos, Šiaurės Indijos, Tailando, Nepalo. Daugelis jų auga girių ir miškų pakraščiuose, ties, taip vadinama, sniego linija. Tai pusiau epifitiniai augalai, kurie gali augti ant samanomis apaugusių medžių šakų, ties medžių kamienais arba ant lapų liekanų po medžiais.

Kokia paties augalo sandara? Ypač įdomu, koks yra plejonių žiedų spalvų spektras? Kiek laiko žydi vienas žiedas?

Plejonių gumbelis būna maždaug 2,5cm. Gali būti didesnių ir mažesnių, tai lemia rūšis bei auginimo sąlygos. Žiedai vystosi iš pumpurų, esančių ties gumbelio pagrindu. Iš vieno gumbelio, priklausomai nuo rūšies, galima sulaukti nuo 1 iki 3 žiedų. Žiedo spalvų spektras nėra labai platus. Dažniausiai vyrauja violetiniai bei rausvi atspalviai, taip pat yra baltai, geltonai žydinčių plejonių.

Paprastai dauguma žydi 2-3 savaites. Jei vėsu – gali džiuginti iki mėnesio.

Žydėjimo laikas priklauso nuo rūšies/veislės bei žydėjimo sąlygų. Vėsesnėje aplinkoje žiedai išsilaiko ilgiau. Pasirinkus skirtingas plejones, žiedais galima džiaugtis net septynis mėnesius per metus.

Plejonės – sezoniniai augalai. Gal galėtumėte papasakoti apie jų augimo ciklą?

Dažniausiai įsigyjate gumbelius arba jau pasodintus ir su pumpurais. Jei gaunate tik gumbelius, jie būna paruošti sodinimui. Tuomet sodinate į substratą, po truputį, labai atsargiai, pradedate lieti. Kai augalas įsitvirtina, liejate normaliai, pagal įprastas rekomendacijas, tačiau atsižvelgdami į konkrečias augimo sąlygas. Augalas pražysta. Po žydėjimo, pradeda augti lapai, kurie gali būti pakankamai dideli (apie 15cm ilgio bei apie 5cm pločio). Šie nauji lapai augimo sezonu maitina naujus gumbelius. Kai lapai sezono gale nukrenta, metas plejonėms ilsėtis. Iki to laiko, jos jau turi būti užauginusios naujus, “storus”, išsipūtusius gumbelius. Seni susiraukšlėję gumbai yra pašalinami, nes jie gali sukelti puvinį. Naujieji gumbeliai gali būti paliekami substrate arba iškeliami iš jo peržiemoti. Jei gumbeliai žiemos ne substrate, tada reikėtų iš karto patrumpinti jų šaknis, nuvalyti gumbelius ir padėti vėsiai iki tol, kol pasirodys nauji pumpurai. Tuomet gumbeliai vėl sodinami ir prasideda naujas ciklas.

Ar sunku auginti plejones kultūroje? Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kokie yra „aštrūs kampai“ augintojo ir plejonių santykiuose?

Kaip ir kiekvienam augalui, galioja viena auksinė taisyklė – jei galite užtikrinti augalui reikalingas augimo sąlygas, sunku nebus. Šiaip plejonės priskiriamos prie nereiklių orchidėjų.

Labai svarbu užtikrinti “šaltas kojas” vasarą – šaknys turi likti vėsiai bet kokiu atveju. Tuo tikslu vazonėliai su plejonėmis gali būti statomi į didesnius konteinerius, pripildytus smėlio ar netgi to pačio substrato.

Pradėkime nuo pat auginimo pradžios, kai tik pasodiname gumbą į substratą. Kokį substratą rekomenduotumėte pasirinkti? Kaip pasodinti patį augalą? Kada tai geriausia padaryti?

Lietuvoje tinkamo substrato pirkti nėra. Reikėtų gaminti. Substratas turėtų būti ganėtinai laidus vandeniui, tačiau tuo pačiu sulaikyti pakankamai drėgmės, kad būtų užtikrinti augalo poreikiai. Dažniausiai yra naudojama medžio žievė bei kiminai. Kiminai prieš maišant turėtų būti drėgni, nes, priešingu atveju, jie nesusimaišo substrate, o lieka paviršiuje, žievė sukrenta į dugną. Mano naudojamo substrato receptas: medžio žievės gabaliukai, apie 1cm ilgio gabaliukais karpyti kiminai ir stambesnis perlitas santykiu 1:1:1. Tačiau perlito galima ir nedėti, jei neturite. Tada reikėtų dėti dvi dalis žievės bei vieną dalį kiminų.

Augalai yra sodinami po ramybės periodo (maždaug sausio mėnesį, o rudenį ar žiemą žydinčios – rudenį, iš karto po to, kai nukrenta lapai). Į substratą turėtų būti kišama tik trečdalis gumbelio. Reikia elgtis labai atsargiai, kad nepažeistume naujų pumpurų.

Gumbelis, kuris sodinamas po ramybės periodo, turi turėti paliktas maždaug 2-3 cm šaknis, kurios padės jam užsilaikyti substrate. Jei vis tik gumbelis svyra, galima paremti nedideliais pagaliukais (dantų krapštukais), kol augalas pakankamai įsitvirtins.

Augančio augalo persodinti nerekomenduojama. Plejonių pažeista šaknis “nesugyja”, kaip kitų augalų. Ji nunyksta iki pat gumbelio, o su kiekviena prarasta šaknimi augalo galimybė įsisavinti maisto medžiagas mažėja.

Ar būtina plejones persodinti kiekvienus metus?

Taip, rekomenduojama persodinti kasmet į naują substratą.

Koks turi būti vazonėlio dydis, kaip tankiai galima susodinti plejonių gumbelius? Vienas pagrindinių klausimų norint plejones auginti kaip kusamonų kompozicijas (tokia kompozicija turi būti maža): koks galimas minimalus vazonėlio dydis kad augalas nenukentėtų ir gerai augtų?

Plejones galima auginti po 1-3 negiliuose vazonėliuose arba daugiau, tačiau platesniuose. Atstumas tarp gumbelių – apie 2cm. Minimalus vazono gylis turėtų būti bent 9cm, tam, kad tilptų šaknys aktyvaus augimo metu. Plejonių šaknys linkusios plėstis, todėl vazonas turėtų būti kuo platesnis. Tačiau vazono gylis turėtų būti bent 9cm, tam, kad tilptų šaknys aktyvaus augimo metu, nes jos vystysis nepilnavertės, jų bus mažai ir augalas neturės kaip maitintis.

Tačiau svarbu, kad jie būtų per gilūs. Vazonai gali būti tiek plastikiniai, tiek moliniai. Moliniuose augančius augalus tenka dažniau lieti, bet juose lengviau garuoja drėgmė, todėl šaknys geriau vėsinasi. Plastikinius reikia rečiau lieti, juos lengviau valyti, dezinfekuoti, tačiau šaknys, ypač karštomis dienomis, daugiau kaista.

Kur geriausia auginti šiuos augalus? Kaip parinkti vietą?

Anglai šias orchidėjas vadina “palangių orchidėjomis”, todėl drąsiai jas galima ant palangių. Mano augalai vasaros metu atostogauja balkone, ilsisi šaldytuve, o bunda ant palangių. P
Auginant ant palangių, ppildomai purkšti nereikia, nebent ypatingai sausas patalpų oras. Negalima purškti besivystančių pumpurų, nes greitai įsimeta puvinys. Drėgmei palaikyti geriau naudoti padėklus su drėgnu keramzitu.

Palangių ekspozicija priklauso nuo sezono. Jei ankstyvas pavasris – gali būti pietinė palangė, tačiau saugoti, kad nenudegtų lapai (tas pats galioja ne tik plejonėms, čia bendra taisyklė), rytai/vakarai – ta pati taisyklė – nenudeginti lapų. Ant šiaurinės ekspozicijos palangių beveik visi augalai vystosi prasčiau. Rudenį dauguma plejonių ruošiasi miegoti, todėl saulė nebeaktuali. Vasaros metu pietinė pusė tinka tik tuo atveju, jei sugebate užtikrinti pavėsį ir vėsumą šaknims.

Aktyvaus augimo metu jos mėgsta lengvą šešėlį, todėl gali būti auginamos lauke, po medžiu, kurio lapai puikiai išsklaidys tiesioginę saulę.

Vasarą rekomenduojama laikyti taip, jog ant jų užlytų vanduo. Jos mėgsta tokias “pramogas”.

Ar tai trapūs augalai? Ar plejonės bijo vėjo, skersvėjo, stipraus lietaus?

Tai nėra trapūs augalai. Trumpą periodą gali pakęsti aukštesnis temperatūras (daugiau nei 25oC), tiesioginę saulę, kietą vandenį, vėjus.

Kaip laistyti ir tręšti šiuos augalus? Ar jie jautrūs maisto medžiagų stygiui substrate?

Ramybės periodu šie augalai iš viso neliejami. Pasodinus į substratą, lieti po truputį, nes naujos šaknys gali labai lengvai supūti. Substratas palaikomas vos drėgnas. Aktyvaus augimo periodu liejama gausiai. Kadangi substratas yra labai laidus vandeniui, plejones perlieti yra sudėtinga. Liejimas pradedamas mažinti rudenį, kai dienos trumpėja, augimas lėtėja. Kai lapai pagelsta, lieti nebereikia, augalai ruošiasi ramybės periodui. Lapai turi paruduoti ir patys nukristi.

Vanduo rekomenduojamas minkštas, tačiau plejonės pakenčia ir kietesnį vandenį, nėra tokios reiklios kaip kitos orchidėjos.

Tręšimas yra būtinas. Jos mėgsta skystas trąšas, atskiestas 2-3 kartus daugiau nei nurodyta norma ant pakuotės. Rekomenduojama tręšti kartą per savaitę tam, kad užaugtų stiprūs gumbeliai, kurie žydės kitais metais. Tręšti reikia pradėti tuomet, kai sparčiai pradeda augti lapai (maždaug gegužės mėnesį). Ne taip svarbu, kokios firmos trąšos, o tai, kad tręšimas privalo būti reguliarus.

Kaip tinkamai pasiruošti ramybės periodui, kaip jo metu geriausia laikyti augalus?

Kaip jau minėjau, iki ramybės periodo, augalai turi būti užsiauginę naujus gumbelius. Nukritus lapams, senasis gumbelis pašalinamas, šaknys patrumpinamos, pakuojame į popierinius maišelius, būtinai užrašome pavadinimą ir padedame vėsiai, nuo +1ºC iki +5ºC (rūsys, veranda, šaldytuvas).

Ar įmanoma reguliuoti plejonių žydėjimo laiką? Suprantama, pasodinus vėliau, vėliau sulauksime ir žiedų. Bet kartais augalas užsispyrusiai pradeda dygti anksti pavasarį ir daugiau nebenori miegoti žiemos miegu. Ar įmanoma šį procesą kaip nors pristabdyti?

Natūralaus žydėjimo procesą kontroliuoti sunku. Labai svarbu ramybės periodu užtikrinti tinkamą temperatūrą, tada augalai pabus laiku.

Aptarėme plejonių auginimą iš gumbų. Ar įmanoma jų užsiauginti iš sėklų?

Laboratorijos sąlygomis – taip, namų sąlygomis, manau, kad nelabai. Sėjimui reikalingas sterili speciali terpė, sterilūs indeliai, speciali technologija. Tiesiog pasėjus sėklas į substratą nieko nebus.

Teoriškai viskas yra įmanoma, bet praktiškai tai būtų ypatingai sunku. Net patyrę augintojai, sukryžminę augalus ir gavę sėklas, dažniausiai jas siunčia į laboratorijas.

Kokios negandos puola plejones: ligos, kenkėjai? Ar gali jas aplesti paukščiai, apkramtyti naminiai gyvūnai?

Laikant lauke, plejones mėgsta šliužai ir sraigės, taip pat pelės.

Plejonės susiduria su 3 pagrindinėmis problemomis:
• erkutės (Brevipalpus oncidii), kuriuos puola daugiau gumbelius, gydoma pesticidais;
• virusai, kuriuos platina minėtos erkutės, gydymo nėra;
Colletotrichum gloeosporioides grybelio sukeliama liga, dar vadinama “juodų duobučių liga”. Gydoma fungicidais.

Jas taip pat gali pulti amarai, miltuotieji amarai. Tačiau plejonės gerai toleruoja cheminius preparatus, todėl gydymą reikėtų pradėti vos tik pastebėjus problemos pradžią.

Ar plejonės jautrios „apsauginei chemijai“? Ar galima naudoti chemines augalų apsaugos priemones? O gal ne tik galima, o ir reiktų tai daryti profilaktiškai?

Kaip minėjau, jos nebijo cheminių preparatų. Profilaktiškai gal ir nereikėtų naudoti, nes daugiau žalos gausite patys. Plejonės nėra labai imlios ligoms.

Kokią literatūrą (internete ir popieriuje) rekomenduotumėte pradedantiesiems skaitytojams? Gal turite mylimiausią knygą (autorių) plejonių tema?

Apie plejones nėra išleista labai daug knygų, tačiau daug informacijos galima gauti iš augintojų, kurie mielai dalinasi patarimais. Viena tokių – Maren Talbot, kuri mane ir supažindino su šių orchidėjų pasauliu.

Taip pat daug žinių ir patirties yra sukaupęs Paul Cumbleton.

Norintiems daugiau susipažinti su plejonėmis, siūlome informacijos paieškoti šiuose šaltiniuose:

  • Phillip Gribb, Ian Butterfield assisted by Tang Chen-zi, The Genus Pleione. Royal Botanic Gardens, Kew in association with Christopher helm and Timber Press, 1988, ISBN 0-7470-0422-6, 0-88192,126-2;
  • Eglė Kazulienė, Plejonės (Pleione), Lietuvos orchidėjininkų draugijos žurnalas „Orchidėjos, 2012, Nr. 1(7), 16-19 psl. (norintys užsisakyti ankstesnius žurnalo „Orchidėjos“ numerius gali kreiptis į Lietuvos orchidėjininkų draugijos narius elektroniniu paštu geliukai@gmail.com);
  • www.koolplants.co.uk;
  • www.pleione.info;
  • www.heritageorchids.co.uk;
  • www.pleiones.co.uk;
  • www.pleioneworld.dk;
  • Plejonių tema Lietuvos orchidėjininkų draugijos forume: 1 dalis, 2 dalis, 2017 m. sezonas.

Ir pabaigai – dar keletas nuostabių plejonių žiedų nuotraukų:

Ačiū už pokalbį, nuostabias nuotraukas bei atsakymus į klausimus, kurie tikrai pagelbės bonsų augintojams (ir manau, ne tik jiems), norintiems šalia savo medžių pamatyti ryškiaspalvius ir išraiškingus plejonių žiedų akcentus. Su Egle Kazuliene apie plejones kalbėjosi ir jų žiedais grožėjosi Jogaila Mackevičius.

Sorry, the comment form is closed at this time.