Bal 252011
 

Lietuvoje savaime auga viena laukinė obelų rūšis (Malus sylvestris (L.) Mill. – miškinė obelis) ir apie 10 rūšių introdukuota. Turbūt net nereikia minėti obels, kaip vaisinio augalo, plačiai auginamo žemės ūkyje.

Viena iš introdukuotų rūšių – Zyboldo obelis (Malus toringo Siebold).

Sinonimai:

  • Skiautėtalapė obelis,
  • Malus sieboldii (Regel) Rehd.

Savaime ši obelis auga Japonijoje, 5-9 šalčio zonoje. Šalčiui yra atspari, todėl nesunkai adaptavosi pas mus. Rūšis dažnai sutinkama dekoratyviniuose želdiniuose, daug kur įveista arba savaime paplitusi.

Natūraliomis sąlygomis užauga iki 4-5 metrų aukščio. Augimo forma – medis arba krūmas. Laja rutuliška. Lapai ovalūs, karpyti,  3-5 cm ilgio, lapo kraštas dantytas. Savaime augančių populiacijų lapo formą gali gerokai skirtis. Žiedai balti, apie 2 cm skersmens. Vaisiai rutuliški, 6-9 mm skersmens, kiek suploti, geltoni, geltonai rusvi ar rausvi, žvilgantys.

Žydi gegužės- birželio, vaisiai sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Vertinama kaip ornotochorinė rūšis.

Dekoratyvinių savybių Zyboldo obelis turi nemažai. Skirtingi nei kitų obelų rūšių karpyti lapai, gražūs uogas primenantys vaisiai (didelis pliusas formuojant derančių vaisių rūšių bonsus), graži žievė, kuri gana jaunų medžių jau būna įgavusį brandaus medžio tekstūrą.

Ankstyvas derėjimas ir neišrankumas aplinkos sąlygoms, sąlyginai gera regeneracija taip pat suteikia šiai rūšiai patrauklumo renkantis ją kaip bonsų formavimo objektą.

Parodos „Augalų labirintai’2010“ Ryto rasos sodo bonsų ekspozicijoje galima buvo pamatyti iš Zyboldo obelies suformuotą bonsą.

Informacijos šaltiniai:

  1. Wikipedia,
  2. M. Navasaitis, Dendrologija, Vilnius, 2008. ISBN 9989-09-286-8.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.