Štai jau ir praėjo 5 metai nuo to, kai 2010 m. vasario 11 d. pirmą kartą interneto padangės platybėse įsižiebė dar vienas žvaigždutė – interneto tinklapis BonsaiVilnius.lt. Daug jų internetinėje bonsai kultūros padangėje, gal ne tiek daug lietuviškų… Skaityti toliau: Penkeri!
Autorius: Bonsai Vilnius
Kerpės ir bonsai – kaip tai susiję?
Kerpė – simbiontinis organizmas, sudarytas iš grybo ir dumblio. Didžioji dauguma kerpes sudarančių grybų yra aukšliagrybiai, rečiau – papėdgrybiai. Dauguma dumblių – žaliadumbliai, rečiau – melsvabakterės.
Kerpės paplitusios visame Žemės rutulyje,įvairiausios jų rūšys prisitaikiusios augti ant įvairiausių substratų: kitų augalų, akmenų, smėlio ar dirvožemio. Tai – ne pafazitiniai augalai. Net gyvą substratą kerpės panaudoja tik prisitvirtinimui.
Kerpės – tokios atsparios ir tokios jautrios
Visi organizmai reaguoja į savo gyvenamosios aplinkos pokyčius – vieni greičiau, akivaizdžiau, kiti lėčiau, nepastebimai. Į kai kuriuos iš tokių pokyčių, pavyzdžiui, medžių džiūvimą, stambesnių gyvūnų skaičiaus sumažėjimą, kai kurių vabzdžių pagausėjimą ar dumblių, sukeliančių vandens žydėjimą, išplitimą visuomenė atkreipia dėmesį ir reaguoja. Kita kaita lieka nepastebėta ar žinoma tik specialistams – pavyzdžiui, kintanti mikroskopinių dirvožemio organizmų sudėtis, mažiau žinomų augalų ar smulkių gyvūnų nykimas. Kerpės dažniausiai priskiriamos pastarajai grupei, nors apibūdinimą, kad jos yra itin jautrūs taršai organizmai, turbūt yra girdėję daugelis žmonių. Visa bėda, kad nedaug kas plačiojoje visuomenėje iš tiesų žino, kas yra kerpės, kodėl jos yra jautrios ir į ką bei kaip reaguoja. Ir kerpės įvaizdis tebėra miglotas – pagal išvaizdą žmonės jas painioja su samanomis, o pavadinimas dažniausiai asocijuojasi su kempininiais grybais, mat kai kurios tarmėse žodis „kerpė“ ir reiškia kempininį grybą. Skaityti toliau: Kerpės – tokios atsparios ir tokios jautrios
Nacionalinė Lenkijos bonsai paroda „Castle Książ 2015″, Wałbrzych
Piotr Czerniachowsky
Akimirkos. Praktinis seminaras „Bonsų antžeminės dalies formavimas”
Viskas turi pradžią ir pabaigą…
Praėjusį šeštadienį trečiąja paskaita baigėsi trumpas Bonsų augintojų klubo „Sokan” organizuotas paskaitų ciklas pradedantiesiems bonsai kultūros entuziastams. Jų metu visi besidomintys trumpai susipažino su bonsai kultūros istorija, etika, bonsų persodinimu ir jų antžeminės dalies formavimu. Skaityti toliau: Akimirkos. Praktinis seminaras „Bonsų antžeminės dalies formavimas”
Praktinis seminaras „Bonsų antžeminės dalies formavimas”
Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai 2015 m. sausio 24 d., šeštadienį, 14.00 val. kviečia visus, besidominčius bonsai medeliais, į keleto valandų praktinį seminarą „Bonsų antžeminės dalies formavimas“, vyksiantį Japonų kultūros namuose, Kosciuškos g. 26, Vilniuje.
Išnagrinėję bonsų persodinimo niunasus, nematomosios, požeminės dalies formavimo subtilumus galime eiti toliau ir susipažinti su pagrindinėmis antžeminės dalies formavimo taisyklėmis bei metodikomis. Jei požeminė dalis bus tvarkinga, nesunku turėtų būti ir antžeminę medelio dalį nukreipti augti taip, kaip norime. Tačiau medžio nepaprašysi, ir įtikinti jį, kad geriausiai jis atrodys būtent taip, kaip jūs suplanavote, reikia ir žinių, ir kantrybės, ir nuoseklumo. Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų antžeminės dalies formavimas”
Samanų įvairovė
Tiek apie samanas, tiek apie kerpsamanes jau esam kalbėję. Kaip jos susijusios su bonsais, kokia jų daroma nauda, žala ar panaudojimas. Dabar pasižiūrėkim į dažniausiai sutinkamas samanų rūšis. Autorei ir leidyklai „Lututė” sutikus, visa informacija apie rūšis šiame straipsnyje yra iš prieš penkiolika metų išleistos Jolantos Banienės knygelės „Samanos” (pažintinė serija „Gamta šalia tavęs”, ISBN 9955-452-24-2 – pasidairykit, ji vis dar kartais pasirodo tai viename, tai kitame knygyne). Skaityti toliau: Samanų įvairovė
Dėmesio! Kerpsamanės
Kalbant apie samanas, buvo užsiminta, kad bonsai medelis niekada nebūna kompozicijoje vienišas. Tačiau ne visi jį lydintys augalai yra pageidautini. Kartais šalia mūsų puoselėjamo augintinio užsiveisia ir nepageidautinų „įnamių“. Vieni tokių – kerpsamanės. Susipažinkime su jomis iš arčiau.
Noelanders Trophy XVI
Belgijos bonsai asociacija kviečia į šešioliktąją tarptautinę parodą „Noelanders Trophy”
