Kėniai

Vos tik pradėjus domėtis bonsai kultūra tampa aišku, kad ne visos medžių rūšys tam vienodai tinka. Vieni medžiai nuo seno auginami ir vertinami kaip bonsai, kiti kažkodėl būna pamirštami. Kodėl? Kartais užmirštieji savo estetinėmis savybėmis gali nustebinti dar labiau.

Pasirodo, ne vien estetika lemia bonsai meistrų pasirinkimą. Be jos dar yra daugybė rūšies savybių, lemiančių sėkmingą jų auginimą kultūroje – regeneracija, augimo sparta. Vienas iš tokių nepopuliarių medžių yra kėnis. Žvilgtelkim į jį iš arčiau.

Kėnis (Abies) – kiek daugiau nei ketvertą dešimčių rūšių jungianti visžalių gaubtasėklių augalų gentis, paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje. Šiai genčiai priklausantys augalai labai panašūs į egles: turi ne ilgus spygliukus, menturinį (netaisyklingą) šakojimąsi. Šis panašumas yra ne tik morfologinis – bonsai kultūroje kėnių ir eglių formavimo principai yra tokie patys. Skaityti toliau: Kėniai

Vietoj paskaitos. Bonsai nuo pradžių

Susižavėti „kažkuo” mums yra įprasta. Mes žavimės vaizdais, garsais, jausmais, savo pačių kūriniais, sugebėjimais. Susižavėjimas skatina mumyse daugybę teigiamų emocijų. Bandydami sukurti tai, kuo žavimės, atrandame savyje pomėgių.

Bonsai medeliai – geras susižavėjimo objektas, galintis tapti ilgamečiu pomėgiu, džiuginsiančiu jus visą gyvenimą. Tinkamai suformuoti ir prižiūrimi, jie atrodo nuostabūs, nepakartojami ir mistiški. Nemanau, kad kas nors, pirmą kartą juos pamatęs, liktų abejingas. Ne vienam kyla klausimas „ar aš sugebėčiau?” Tačiau mistika dažnai ir lieka nesuprasta. Kaip atsirado šie gamtos ir žmogaus bendros fantazijos kūriniai mums nėra aišku, bet intuityviai suvokiame, kad „tai labai sunku”. Ar tikrai? Skaityti toliau: Vietoj paskaitos. Bonsai nuo pradžių

Nuotraukų galerija. Rygos gėlių puota’2014

Šį savaitgalį, liepos 10-13 dienomis, Latvijos universiteto botanikos sode Rygoje vyko labai įvairiapusis renginys miestiečiams ir miesto svečiams – Rigas puku balle (Rygos gėlių puota). Renginio programoje visas keturias dienas įvairiausios parodos, meno kolektyvų pasirodymai, koncertai, įvairių sričių (bonsų formavimo, floristikos, tapybos) meistrų dirbtuvės.

Bet turbūt geriau už net ilgiausias kalbas apie viską papasakoja vaizdas, tad kviečiu tiesiog peržvelgti keletą nuotraukų.

Skaityti toliau: Nuotraukų galerija. Rygos gėlių puota’2014

Vilniaus centre dygs ne naujas kvartalas, o japoniškas sodas

Nors Vilnius yra laikomas vienu gražiausių miestų Europoje, jo kraštovaizdį vis dar darko pastatai vaiduokliai, neprižiūrimi stadionai, apleistos didelės miesto erdvės. Tiesa, vienas užmirštas 5 hektarų plotas sostinės centre atgis.Ties Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryža neprižiūrimame sklype su tvenkiniu po dvejų metų sužaliuos japoniškas sodas.

Probleminė vieta taps rekreacinė

Pasak įstaigos „Vilniaus japoniškas sodas“ direktorės Laimutės Velionaitės, sodo vieta parinkta neatsitiktinai. Ši teritorija tai kadaise per Lietuvą slinkusio ledyno palikimas –  nedidelis tvenkinys, kuris kadaise susiformavo iš čia tekėjusios ledyno upės. Natūrali vandens telkinio kilmė sodo kūrėjus užbūrė savo geologine istorija ir paskatino kurti sodą būtent šioje teritorijoje.

Skaityti toliau: Vilniaus centre dygs ne naujas kvartalas, o japoniškas sodas

Vilniuje skleisis japoniškas sodas

lzinios1
Laimutė Velionaitė (kairėje) ir garsi japonų džiazo atlikėja Keiko Borjeson Mcnamara visuomenei pristatė Vilniuje kuriamą japonišką sodą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ne­pa­bū­gu­si at­si­sa­ky­ti ga­ran­tuo­to val­diš­ko dar­bo bend­ro­vė­je TEO Lai­mu­tė Ve­lio­nai­tė per daug me­tų su­kaup­tą pa­tir­tį da­bar ski­ria gra­žiai idė­jai – su­kur­ti Vil­niu­je kla­si­ki­nio ja­po­niš­ko sti­liaus so­dą, ku­ris tap­tų vil­nie­čių bei mies­to sve­čių poil­sio ir kul­tū­ri­nių ren­gi­nių vie­ta.

Vie­šo­sios įstai­gos Vil­niaus ja­po­niš­ko so­do di­rek­to­rė L. Ve­lio­nai­tė pa­sa­ko­jo, kad šios idė­jos au­to­rius yra Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas, land­šaf­to ir bon­sų meis­tras, pats su­kū­ręs ja­po­niš­ką so­dą Aly­tu­je prie sa­vo na­mų, en­tu­zias­tin­gas ja­po­nų kul­tū­ros sklei­dė­jas Lie­tu­vo­je. „Jam il­gai kir­bė­jo min­tis su­kur­ti vie­šą ja­po­niš­ką so­dą, skir­tą lan­ky­tis vi­siems žmo­nėms. Aly­tu­je to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko, to­dėl su šia idė­ja jis krei­pė­si į Vil­niaus mies­to va­do­vus. De­ry­bos tru­ko il­gai, ta­čiau pa­ga­liau idė­jai bu­vo pri­tar­ta, at­si­ra­do fi­nan­si­nė rė­mė­ja UAB „Tok­vi­la”, sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė sky­rė so­dui kur­ti 5 ha skly­pą. Pra­dė­jo­me pir­mą­jį dar­bų eta­pą – įstei­gė­me vie­šą­ją įstai­gą, ku­ri iki 2016 me­tų rug­sė­jo pra­džios pla­nuo­ja to­kį so­dą sos­ti­nė­je su­kur­ti. Tuo­met rug­sė­jo 2-4 die­no­mis sos­ti­nė­je vyks V Ja­po­ni­jos kul­tū­ros fes­ti­va­lis ir pa­sau­li­nė bon­sų par­oda”, – pa­sa­ko­jo L. Ve­lio­nai­tė.

Skaityti toliau: Vilniuje skleisis japoniškas sodas

Kelionės įspūdžiai. EBA konvencija, Vroclavas, 2014

Turbūt sėkminga galima laikyti kiekvieną kelionę, jei po jos praėjus mėnesiui įspūdžiai vis dar išlieka ryškūs. Šiemet Lenkijos pietuose teko apsilankyti keletą kartų. Tiek pirmasis, tiek antrasis vizitas ilgam išliks atminty. Kovo mėnesio kelionė į Valbžychą buvo kiek tolimesnė, Vroclavas nuo Vilniaus arčiau visu aštuoniasdešimčia kilometrų, t.y. dešimtadaliu.

Šiemet Europos bonsai konvenciją Europos bonsai asociacija organizavo Lenkijoje, Vroclavo mieste. Šis renginys šiemet sutapo su Europos bonsai asociacijos trisdešimtmečio jubiliejumi. Kitais metais konvenciją žadama organizuoti Lietuvoje.

Apsispręsti ir nuvykti į geriausių Europos bonsai meistrų darbų parodą tikrai nebuvo sunku. Kelionė automobiliu trunka apie 12 valandų, tad keletui vairuotojų ekipaže tai tikrai neprailgsta. Miestas gausiai lankomas turistų, turintis nemažai puikių viešbučių, gera turizmo informacijos centrą, įsikūrusį centre, Turgaus aikštėje, daug lankytinų vietų. Tačiau ne architektūra grožėtis vykome… Skaityti toliau: Kelionės įspūdžiai. EBA konvencija, Vroclavas, 2014