Autorius: Bonsai Vilnius

Fitohormonai. Vietoje įvado

Kaip prieš milijardus metų planetoje atsirado pirmieji primityvūs gyvieji organizmai, sudaryti iš vienos ląstelės, kartais atsitiktinai susijungiantys į grupes, poreikio kažkaip kontroliuoti jų tarpusavio veiklą nebuvo. Bet bėgo milijonai metų, gyvybė Žemėje vystėsi, užkariaudama naujas erdves ir tapdama vis sudėtingesnė. Gyvų organizmų ląstelės ne tik susijungdavo į grupes, bet ėmė dalintis „darbus” grupės viduje. Atsiranda ląstelių diferenciacija, o su ja ir pirmieji audiniai (ląstelių grupės, atliekančios tam tikras funkcijas organizme). Būtent šiuo metu atsiranda ir poreikis darniai kontroliuoti šių ląstelių grupių veiklą tarpusavyje. Taip atsiranda hormoninė organizmų reguliacija – vienų ląstelių grupių poveikis kitoms fiziologiškai aktyvių medžiagų pagalba. Ji būdinga tiek augalams, tiek gyvūnams.

Pradžioje gyvų organizmų ląstelės įtakodavo vienos kitų veiką, išskirdamos tam tikras medžiagas, aktyviai fiziologiškai veikiančias kaimynes. Vėliau šias medžiagas prisitaikė išskirti tam tikros ląstelių grupės. Jos ilgainiui ir tapo atsakingos už viso gyvo organizmo darnų vystymąsi ir funkcionavimą, fiziologiškai aktyvios medžiagos, veikiančios kitų ląstelių veiklą, įvairiais būdais pasiekdavo savo tikslinę grupę. Turbūt evoliucijos eigoje buvo „išbandyta” ne viena fiziologiškai aktyvi medžiaga, kol galiausiai buvo atrinktos pačios geriausios, efektyviausiai veikiančios biocheminius gyvų organizmų procesus. Jos ir įsitvirtino.

Augalų ir gyvūnų hormoninės sistemos vystėsi nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvūnų hormonai labiau specializuoti. Augaluose hormonų poveikis labiau priklauso nuo jų tarpusavio pasiskirstymo ir koncentracijos.

Taip per šimtus milijonų metų aukštesnieji augalai „įsigudrino” reguliuoti savo augimą ir vystymąsi naudodami penkias pagrindines fitohormonų (augalų hormonų) grupes:

  1. Auksinus
  2. Citokininus
  3. Giberelinus
  4. Abscizinus
  5. Etileną

Skaityti toliau: Fitohormonai. Vietoje įvado

Indo dugnas. Ką reiktų jame pamatyti?

Dažnas, pradėjęs domėtis bonsai kultūra, anksčiau ar vėliau pradeda rinkti medelių kolekciją. Viskas pagal galimybes. Vieni įsigyjam jau suformuotų, rimtesnių egzempliorių, kiti pradedam augintis savo sodą nuo mažo sėjinuko ar parsinešto iš miško ruošinio. Ir visais atvejais anksčiau ar vėliau kyla klausimas – į ką pasodinti ar persodinti medelį? Ruošinys, kol pagaliau jame įžvelgiame perspektyvą, gali gana ilgą laiką augti paprastame gėlių vazone. Bet vieną pavasarį jam ateina laikas po žiemos miego nubusti naujame, tik jam vienam skirtame inde (vazone, konteineryje). Tai tarsi naujas etapas bonsai medelio gyvenime. Ir būtent nuo šios akimirkos visų analizuojančių jį, besigrožinčių juo, kritikuojančių, kad padaryta „kažkas ne taip”, akys matys vieną visumą: medį, indą ir sąryšį tarp jų – substratą.

Apie bonsai medelių indus, jų formas, medžiagas, iš kurių jie pagaminti, kažkiek jau kalbėjome. Indo išorė svarbi bendram medelio-indo tandemo sukūrimui. Medžiagos, iš kurių pagamintas indas, užtikrina jo funkcionalumą konkrečiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, vieni indai gali atlaikyti žemas neigiamas temperatūras, kiti skirti tik kambario sąlygoms. Priklausomai nuo medžiagų, skiriasi indo svoris, šiluminė varža, imlumas drėgmei, laidumas orui.

Bet ne vien šie estetiniai ir fiziniai bonsai medelių indų parametrai lemia sėkmingą kompozicijos kūrimą ir paties medelio auginimą. Kai kurios svarbios detalės iš pirmo žvilgsnio nematomos, pasislėpusios apačioje ar net gi paties indo viduje. Visos jos – vazono dugne. Skaityti toliau: Indo dugnas. Ką reiktų jame pamatyti?

Kadagiai

Juniperus communisApie kadagius šioje svetainėje kalbėjom tikrai nemažai – tiek vienaskaita, tiek daugiskaita. Ne vienerius metus jie buvo BonsaiVilnius.lt yamadori paieškų objektas ir „laimikis”. Prieš keletą metų buvo aprašytas vienas paprastojo kadagio formavimas, pradedant nuo ruošinio auginimo ir baigiant pirmuoju formavimu bonso link.

Tad turbūt neverta kartotis ir plėstis į kadagių (Juniperus) kaip genties apibūdinimą – 50-60 rūšių, priskaičiuojamų sistematikų, yra daugiau nei pakankama pasirinkimui.

Geriau pabandykime dar kartą panagrinėti, kas šioje gentyje yra patrauklaus bonsai kultūrai. Pradėkime nuo išvaizdos… Skaityti toliau: Kadagiai

Mugei praūžus

Praūžus mugei ,,Lietuvos žiedai”, vykusiai VU botanikos sode Kairėnuose, norėtume padėkoti visiems apsilankiusiems www.bonsaisodas.lt stende, buvo tikrai malonu pabendrauti ir dar kartą įsitikinti, kad mes, lietuviai, esame tauta mylinti gamtą, medžius ir neabejingi grožiui, kurį sukuria ne tik gamta, bet ir žmogus.

Visiems įsigijusiems bonsai medelius, linkime, kad šie medeliai Jums neštų tik malonias emocijas.

Lauksime Jūsų apsilankant www.bonsaisodas.lt internetinėje svetainėje.

Visada arčiausiai Jūsų,
Bonsai sodo komanda
 

Mugės akimirkos: Skaityti toliau: Mugei praūžus

Bernardinų sodas

Praėjusiį sekmadienį Vilniuje po ilgai trukusios ir užtrukusios rekonstrukcijos vėl vartus atvėrė atsinaujinęs Sereikiškių parkas. Nuo šiol jis bus vadinamas senuoju Bernardinų sodo vardu.

Bernardinų sodas

Sode pasodinta apie pusantro šimto naujų medžių, daugiau nei penki tūkstančiai krūmų ir beveik keturios dešimtys tūkstančių gėlių. Sodas pasikeitęs neatpažįstamai – kviečiu užsukti ir patiems įvertinti.

Keletas pasivaikščiojimo po sodą akimirkų Skaityti toliau: Bernardinų sodas

Bonsai sodas kviečia į mugę „Lietuvos žiedai”

muge2Jau antrą kartą šiais metais Bonsai sodo  komanda kviečia bonsai medelių meno mylėtojus apsilankyti mugėje „Lietuvos žiedai”.

Šios mugės metu pas mus galėsite įsigyti ne tik bonsai medelių, bet ir priemonių jų priežiūrai, įrankių, gruntų, konteinerių ir daug kitų bonsų kultūros puoselėjimo priemonių

Tad kurkime sodą kartu ir iki pasimatymo mugėje!

Jolita ir Kęstutis Totoraičiai

muge

Ruduo

Tam, kad prašnekt apie rudenį, reikia prisiminti pavasarį. Tą laiką, kai po stipraus žiemos migio ima busti gamta, kai augalų šaknimis, stiebais, šakomis ima tekėti gyvybės syvai. Šis pabudimas skatina ir mus smagiau žvelgti į aplinką, greičiau suktis, o bundantys augintiniai – bonsai medeliai – vis labiau džiugina akį. Pavasarį dažnai viskas eina „kaip per sviestą” – tik spėk suktis…

Šis pavasaris gerokai vėlavo, dar balandžio pradžioje sniego pusnys ir šaltis buvo stipriai sukaustę gyvąją gamtą. Todėl atšilus orams, augalai, kaip egzamino pradžią pramigę studentai, ėmė neįtikėtinu greičiu sprogti, žydėti, augti. Vienu metu šiemet žydėjo ir trešnės, ir obelys, o kai kur ir alyvos…

kadagiukasTačiau ši skuba buvo tik į naudą. Kaip niekad šiemet medžių prieaugis buvo stiprus, pastebėjau, kad ir kenkėjų būta mažiau, o pavasarį iškasti yamadori medeliai prigijo be jokių problemų. Ne tik prigijo, bet ir gerokai ūgtelėjo, sustiprėjo. Ir netgi vidurvasarį nei sausmetis, nei tos kelios karščio bangos didesnės žalos nepridarė. Dauguma medžių rudenį pasitinka gerokai paaugę ir tinkamai pasiruošę naujam šaltam ramybės periodui.

Labai smagu prisiminti šio pavasario yamadori paieškas. Turbūt tai pirmieji metai, kai visi parsinešti „radiniai” ne tik prigijo, bet ir nemažai ūgtelėjo. O kiek „patvarkyti” ir palikti miškuose, kirtimuose, pakelėse būsimi ruošiniai rudeniop nešykštėjo rezultatų.

Kaip ir eilę praėjusių metų, taip ir šiemet vasarą pavyko surengti keletą Juodšilių popiečių. Tik šiemet susirinkusių į jas būrys buvo gerokai mažesnis. Bet tiesa ne kiekybėje…

Turbūt įsimintiniausias vasaros įvykis – tai „Bonsų turas per Lietuvą”. Na, pavadinimas gal gerokai „per skambus”, bet ne tame esmė. Nors japoniški sodai gražiausi pavasarį ir rudenį, o vasarą tikėtis kontrastų ar išskirtinumo labai nederėtų, svetainės forume „Bonsų giraitė” po neilgų diskusijų ir aptarimų buvo nuspręsta liepos pirmoje pusėje  surengti keleto dienų kelionę Vilnius – Darbėnai. Galutinis jos tikslas – Japoniškas sodas „Samogitia”. Tačiau pakeliui po pusdienį aplankant visų renginio dalyvių „bonsų valdas”, kartu padiskutuojant apie kiekvieno medžius, paformuojant juos. Ši kelionės dalis ir buvo, mano manymu ,naudinga. Juk norint suformuoti kad ir nedidelę bonsai medelių kolekciją, labai pravartu yra pasižiūrėti, kaip tai daro kiti, palyginti, aptarti kiekvieno darbo padaryto įdirbio privalumus ir trūkumus, pasidalinti pamąstymais bei patarimais. Skaityti toliau: Ruduo

Rudeninė mugė „Lietuvos žiedai’2013”

Rudeninė paroda-mugė „Lietuvos Žiedai“  vyks Vilniaus universiteto Botanikos sode (Kairėnų 43, Vilnius, autobusas Nr. 18, stotelė Paliuliškės) rugsėjo 13-15 dienomis.

LZ-LKSTai tradicinis, pavasarį ir rudenį vykstantis respublikinis renginys, kurį organizuoja VU Botanikos sodas kartu su Lietuvos gėlininkų sąjunga, populiarindama gėlininkystės verslą mūsų šalyje.

Mugėse dalyvauja virš 100 įvairiausių gėlių, vaismedžių, dekoratyvių medžių  augintojų, ūkininkų, atvykstančių iš įvairių Lietuvos kampelių.

Mugės lankytojai gali įsigyti ne tik gėlių ar dekoratyvinių medžių, bet ir paskanauti bei parnešti namiškiams ūkininkų atvežtų  pyrago, duonos ir kitokių skanumynų. Kasmet sulaukiame vis daugiau menininkų, čia nemažas asortimentas įvairių keramikos dirbinių, akmens skulptūrų bei įvairiausių papuošalų. Lieka nenuskriausti ir knygų mylėtojai. Parodoje-mugėje „Lietuvos Žiedai“  lankytojai ne tik įsigyja norimų augalų, bet susipažįsta su naujienomis, individuliai konsultuojami.

Dėmesio! Mugės rengėjai, kartu su Sodo spalvų redakcija šį rudenį organizuoja ir parodą – Sodelis palangėje.

Daugiau informacijos – VU Botanikos sodo svetainėje