Žyma: bonsai

Ramybė. Artėjant žiemai

Viduržiemio šalčiai.
Šapeliai nurimsta
Upės gelmėj
(Ičiku)

Kiekvieno medžio augimas, vystymasis ir formavimas turi pradžią ir pabaigą, kiekvienas procesas turi priežastis, kurios sukelia veiksmą, o pastarasis atoveiksmį. Atoveiksmių visuma sudaro pasekmes, kurios savo ruožtu pateikia mums rezultatą.

Kad visa tai vyktų taip, kaip norime, turime perprasti kiekvieną savo medį, žinoti apie jo poreikius ir galimybes. Priešingu atveju mūsų padarytas veiksmas gali sukelti visiškai nelauktą atoveiksmį, o pasekmės ir rezultatas vargu ar nudžiugins. Skaityti toliau: Ramybė. Artėjant žiemai

Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (4). Įdomūs dalykėliai…

Kiekvienoje parodoje, kurioje eksponuojami bonsai, pastarieji sudaro didžiąją ekspozicijos dalį,  į juos nukreiptas kone visas lankytojų dėmesys. Tačiau bonsai retai kada būna vieni, juos lydi statulėlės, shitakusos, kusamonai, suiseki.

Kad sudaryti gražią, patrauklią lankytojų akiai kompoziciją, naudojami ir erdvės skirtukai, įvairūs staliukai, kiti kompozicijos aksesuarai. Pavyzdžiui, Ryto rasos sodo ekspozicijoje beveik kiekvienas medis buvo atskirtas dvejomis surištomis bambuko lazdelėmis, žyminčiomis kiekvienos bonso kompozicijos ribas. Medeliai buvo eksponuojami ant medinių dekoratyvinių staliukų, stovelių.

Tačiau tai – ne viskas. Šalia sumedėjusių augalų bendram kompozicijos išbaigtumui buvo pateikiamos ir shitakusos. Tai – nedidelės žolinių augalų kompozicijos, pabrėžiančios bonso ilgaamžiškumą ir grožį. Apie shitakusas jau kalbėjome anksčiau, todėl papildomai ties jomis dabar neapsistosime. Pažymėsime tiktai, kad jos labai lengvai komponuojamos mažose vazonėliuose, panaudojant labai paprastus ir mūsų krašte nesunkiai augančius augalus, pavyzdžiui, bruknes, sidabražoles, dekoratyvines braškes. Skaityti toliau: Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (4). Įdomūs dalykėliai…

Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (3)

Tikiuosi parodoje dalyvavę meistrai atleis šį mano nuoširdų atvirumą, bet labiausiai širdis džiaugėsi einant pro pirmąją bonsų ekspozicijos dalį, kurioje buvo išdėstyti pradedančiųjų entuziastų augintiniai.

Be jokios abejonės, patyrusių meistrų darbai šioje parodoje leido ne tik gėrėtis estetiniu išpuoselėtų bonsų giraičių reginiu, bet tiek entuziastams, tiek pastabesniems parodos lankytojams buvo suteikta reta proga nedidelėje erdvėje palyginti formavimo stilius, prezentacines detales, priežiūros ypatumus. Visi pamatėme ką galima pasiekti ilgamečiu ir atkakliu darbu bei rūpesčiu auginant ir formuojant bonsus, ko reiktų siekti.

Labiausiai džiugina tai, kad Lietuvoje yra žmonių, pasiryžusių perprasti šią kultūrą, ir norinčių savo nors ir pirmųjų žingsnių pasiekimais pasidalinti su kitais. Tokių enuziastų šioje parodoje buvo septyni. Jų tikrai yra gerokai daugiau, ir parodoje gal būt būtų sudalyvavę daugiau, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių ne visi galėjo atvykti, ne visiems pasisekė paruošti savo augintinius parodai – ir tai ne nuostabu, nes ši vasara buvo itin nepalanki vazoniniams augalams, tame tarpe ir bonsams. Skaityti toliau: Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (3)

Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (1)

Kaip ir buvo žadėta skaitytojams – supažindinimas su ekspozicija bus. Bet kadangi parodoje dalyvavo 96 medžiai, išdėstyti trijose salėse,  nesistenkime visko sudėti viename straipsnyje, geriau jau per trejetą – ketvertą kartų. Bus ir aiškiau, ir vaizdžiau.

Pradėkime nuo Ryto rasos sodo ekspozicijos ir Kęstučio Ptakausko medžių – juk nekantru (ypač negalėjusiems apsilankyti parodoje).

Viso iš Ryto rasos sodo atkeliavo 14 bonsų. Parodą jie pasiekė jos atidarymo dieną, anksti, anksti ryte…

Obelis

Skaityti toliau: Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (1)

Parodos “Augalų labirintai” dalyviai. Pažengę entuziastai ir naujokai

Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojui?!

(Antanas Baranauskas)

Neatleistina būtų nepaminėti ir kitų parodos „Augalų labirintai” bonsų ekspozicijos dalyvių. Nepaminėti vien dėl to, kad jų pristatomos kolekcijos nėra tokios gausios kaip šios savaitės pradžioje aprašytųjų japoniškų sodų.

Juk ne gausoje slypi subtilumas ir grožis…

Prisimenant ir tai, kad bonso formavimas gali būti viso gyvenimo užsiėmimu, nesunkiai galime suvokti, kad ne visi esame tame pačiame lygmenyje. Todėl neatleistina būtų pamiršti ir kitus bonsų kultūros entuziastus, dalyvavusius anksčiau panašiose parodose ar panorusius dalyvauti dabar. Skaityti toliau: Parodos “Augalų labirintai” dalyviai. Pažengę entuziastai ir naujokai

Parodos „Augalų labirintai” dalyviai. Dainuojančių akmenų slėnis „Madzuchai”

Dvasia jo spinduliuojanti iki dausų nuskrieja, –
Ten gimsta jo valia saulėtos naujos erdvės,
Ir vėl jis veržiasi beribėn nepavargdams
Dvasia jo – tai galia nerimstančio kūrėjo…

Ekstazėj dieviškoj jis nuostabų miražą kūrė, –
Lyg sapną-pasaką, kaip didžią paslaptį atvertą.
Ją saugos nuo minios sfinksų veidai paniurę
Savam pasauly jis galės ir slėptis, ir gyventi,
Gyventi amžinai…

(Simonas Čarnockis, vert. Jono Mackonio)

Sunku aprašyti tai, ko nesi matęs, pristatyti žmones, kurių nepažįsti, vertinti tai, ko dar neperpratai. Bet pabandykim…

Kretingos rajone, netoli Darbėnų esančiame Mažučių kaime nuo 2007 metų spalio mėnesio kuriamas japoniškas sodas – Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai. Kuriamas jis ir dabar. Visa japoniško sodo teritorija užima 16 ha.

Sodo koncepcija pagrįsta kultūrinės, dvasinės ir fizinės būsenos harmonijos filosofija, vienijančia rodos skirtingas pasaulio kultūras. Šiai idėjai įgyvendinti pasirinktas sveikatingumo – laisvalaikio – pramogų parko modelis, sujungiantis archajiškų baltų ir japonų kultūrų paveldą bei sukuriantis naują ilgalaikę išliekamąją vertę. Skaityti toliau: Parodos „Augalų labirintai” dalyviai. Dainuojančių akmenų slėnis „Madzuchai”

Parodos „Augalų labirintai” dalyviai. Ryto rasos sodas Shoroen

Būna tyras vanduo – tai krištolo srovės,
Išsiveržę iš žemės pačių vidurių.
Jos teka ramiai, be krioklių, sūkurių
Akmenėlius dugne švariai nusiplovę.

Yra kitas vanduo – dvokiąs, prikirmijęs
Kūdrose, ežerų pakraščiuos, tarp maurų
Kad praeiti pro šalį koktu ir bjauru –
Bet jame žydi kvepiančios baltos lelijos…

Jonas Aistis

Taip ir žmogaus gyvenimas, kartais tekėdamas ramia vaga, kartais audringai iš aukštai kriokliu krisdamas ar sustingdamas kokiuose dauburiuose priverčia mus susimąstyti ir netikėtai pakeisti savo požiūrį į daugelį dalykų. Kas iki šiol mums atrodė svarbu, praranda prasmę, o įprasminamos visai kitos, iki šiol nevertintos mintys ir idėjos.

„Būtent tokių gyvenimo peripetijų išdavoje 1996 metais Alytuje gimė Ryto rasos sodas”, – prisimindamas sodo atsiradimo istoriją pasakoja jo įkūrėjas Kęstutis Ptakauskas. Mintis sukurti šį sodą gimė staigiai ir spontaniškai, atostogų pajūryje metu. Net nebaigęs atostogauti jis grižo namo ir ėmėsi darbo. Skaityti toliau: Parodos „Augalų labirintai” dalyviai. Ryto rasos sodas Shoroen

KVIETIMAS. Paroda "Augalų labirintai"

Sveiki brangieji,

Rugsėjis beldžiasi į mūsų širdis, žvaigždėtos naktys pranašauja rudenį, o mes nepaliaujam stebėtis didžiausiais pasaulio stebuklais – žiedais….Kviečiame ir Jus visus pasidžiaugti drauge.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį , t.y. 24-25-26 dienomis Vilniaus Pedagoginio universiteto Gamtos fakultete (Studentų g.39, Vilnius) vyks jau tapusi tradicine trečioji kambarinių augalų paroda „AUGALŲ LABIRINTAI”. Skaityti toliau: KVIETIMAS. Paroda "Augalų labirintai"

Formavimo įrankiai (1). Standartinis rinkinys

Gamtoje nėra tiesių medelių –
nei ąžuolėlių, nei pušelių

Bonsų kultūros sėkmingas formavimas neatsiejamai sąlygojamas dviejų dalykų – augalo rūšies pažinimo ir formavimo įgūdžių. Prie jų pridėję kantrybę ir rimtį gal ne taip greitai, kaip kartais norėtųsi, bet galime pasiekti labai neblogų rezultatų.

Ir jei stengiantis pažinti augalo, kurį auginame ir formuojame, fiziologinius poreikius mus tereikia turėti žinių, nesvarbu, iš kur jos gautos, tai pačiam formavimo procesui mums reikalingi tiek įrankiai, tiek priemonės.

Taigi, keletas straipsnių apie tai. Pirmiausia – įrankiai. Dabar aptarsime tik pačius pagrindinius, tradiciškai susiformavusius bonsų tėvynėje įrankius. Toliau pasvarstysime, kuo juos galima pakeisti. Dar vėliau, kaip ir kokiais atvejais geriau naudoti vieną ar kitą įrankį. Ir jei mums pasiseks, užbaigsime pažintį su įrankiais apžvelgdami, ką gamybininkai ir išradėjai siūlo naujausio. Skaityti toliau: Formavimo įrankiai (1). Standartinis rinkinys