Žyma: guoba

Guoba, skirpstas, vinkšna

Ne vienam bonsai medelių entuziastui yra tekę mūsų prekybos centruose surasti vieną iš labiau paplitusių bonsai medelių – smulkialapę guobą (Ulmus parvifolia), kuri etiketėse dažnai klaidingai pavadinama zelkova, o susižavėjus ir neatsilaikius – įsigyti šį grožį. Tačiau norėčiau šiek tiek nutolti nuo prekybos centrų ir nuklysti į Lietuvos miškus, kuriuose galima sutikti mano jau minėtai smulkialapei guobai giminingas rūšis – kalninę guobą, skirpstą ir vinkšną, iš kurių galima suformuoti tikrai puikesnius bonsai medelius, nei pramoniniu būdu suformuotos smulkialapės guobos.

Vinkšna
Vinkšna

Guoba, skirpstas, vinkšna (lot. Ulmus, angl. Elm, rus. Вяз (берест))– viena iš 15 guobinių (Ulmaceae) šeimos genčių, kurioje yra 30 rūšių (šeimoje apie 150), paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinėje klimato zonoje. Dažniausiai tai – aukšti ir stambūs medžiai. Jaunų medelių žievė būna lygi, vėliau – suaižėjusi, vagota arba atsilupanti. Lajos forma varijuoja nuo plačiai ritiniškos iki kompaktiškai rutuliškos, sudaryta iš stambių pagrindinių šakų ir plonų ūglių. Šakojimasis simpodinis. Ūgliai apvalūs, ties bambliais šiek tiek išsilankstę, kartais su kamštinėmis išaugomis. Pumpurai bekočiai. Ūglio viršūnėje vienas pumpuras. Lapai pražanginiai, išsidėstę dviem eilėmis, trumpakočiai, ištisiniai, su dvigubai, trigubai pjūklišku, rečiau – viengubai pjūklišku kraštu, pamatas dažnai nesimetriškas. Rudenį, prieš nukrentant, lapai nusidažo šviesiai geltonai arba ruduoja. Žiedai lapo pažastyse, dvilyčiai, su varpelio formos mažu apyžiedžiu. Žydi prieš lapams skleidžiantis. Vaisius – apskritas sparnavaisis, kurio viduryje yra plokščias riešutėlis. Lietuvoje savaime paplitę 3 rūšys, jas kiek plačiau ir panagrinėsiu. Skaityti toliau: Guoba, skirpstas, vinkšna

Rūšys

A

B

C

D

E

F

G

H

I,J

K

L

M

N

O

P

R

S, Š

T

U

V

Z

 

_________________

 

Guoba (Ulmus)

Guobiniai (Ulmaceae Mirb.) – lapuočiai medžiai, rečiau krūmai. Šeimoje 15 genčių ir apie 150 rūšių, paplitusių vidutinio ir šalto klimato srityse, išskyrus poliarinę.

Viena iš dažniausiai sutinkamų genčių – Guoba (Ulmus L.), angl. Elm.

Pumpurai pražanginiai, su vienas kitą dengiančiais žvynais. Lapai paprasti, ištisiniai, plunksniškai gysloti. Lapo pagrindas paprastai nesimetriškas. Prielapiai anksti nukrenta.

Lietuvoje savaime auga vienos genties (Ulmus L.) medžiai – guoba, vinkšna, skirpstas.

Šiame straipsniuke daugiau kalbėsime apie guobas, nors vinkšnų ir skirpstų augimo savybės yra labai panašios. Ne veltui tai – tos pačios genties medžiai. Skaityti toliau: Guoba (Ulmus)

„Žalių horizontų’2011” bonsų giraitė. Lapuočiai

Parodos „Žali horizontai’2011” organizatoriai suskaičiavo, kad viso parodoje dalyvavo šiek tiek virš 100 dalyvių, ją aplankė apie 2000 lankytojų.

Bonsų ekspozicijai savo augintinius pateikė 8 meistrai (na, būtent taip dažniausiai priimta vadinti žmones, auginančius ir formuojančius bonsus), medelių ekspozicijoje buvo 17. Jei atmestumėm tris spygliuočius ir du sukulentus,  visa likusi ekspozicijos dalis – lapuočiai medžiai.

Jų tarpe tiek lauke, tiek kambariuose auginamos rūšys. Žinoma, kai paroda organizuojama tokiu ankstyvu metu, vidutinių platumų, šiaurinės lapuočių rūšys dar būna tik bundančios po ramybės periodo. Todėl paroda tokiems medžiams – šioks toks stresas. Kelias dienas jie būna neįprastai šiltomis sąlygomis, kai dienos ir nakties temperatūra nesiskiria. Po to vėl perkeliami į lauką. Tačiau kai kurie bonsų augintojai nepabūgo šių išbandymų savo medžiams ir atvežė juos į parodos ekspoziciją.

Apie kiekvieną medžių galima kalbėti gana nemažai. Bet tai nėra šio straipsnio tikslas. Anksčiau ar vėliau Bonsai Vilnius svetainėje pasirodys visų jų rūšių aprašymai ir auginimo bei formavimo rekomendacijos. Dabar trumpai norėtųsi supažindinti skaitytojus su buvusia ekspozicija. Turbūt geriausia tai padaryti kartu su nuotraukomis… Skaityti toliau: „Žalių horizontų’2011” bonsų giraitė. Lapuočiai

Atvejis. Žiemojimas balkone

Nors pasitinkant pavasarį bonsų žiemojimas iki kitų metų rudens  tampa lyg ir nebeaktualus, tačiau kad nepamiršti ir pristatyti visus įmanomus žiemojimo atvejus, panagrinėkime, kaip galima išlaikyti medelius per žiemą įstiklintam balkone. Taigi – pušis ir guoba. Skaityti toliau: Atvejis. Žiemojimas balkone

Geras klausimas „nuo ko pradėti?”, arba ką siūlo prekybininkai

Neretas peržiūrėjęs vieną kitą puslapį su bonsų nuotraukomis internete, šia kultūra susidomi, panora ir šalia savęs turėti kažką panašaus.  Didžioji dauguma iškart suvokia, kad tai jiems „per sunku” ir toliau domisi kitų sukurtais gyvaisiais darbais – bonsais. Kitiems gi to nepakanka, jie palaipsniui ima kurti planus apie pirmąjį savo medį. Vieniems šis apsisprendimo laikotarpis trunka akimirką, kitiems gali tęstis keletą metų. Natūralus klausimas –  „nuo ko pradėti?”. Nuomonių nėra taip jau daug. Pradėti galima nuo sėjinuko, nuo medelyne įsigyto sodinuko, yamadori (gamtoje iškasto natūraliai augusio medžio), prekybos centre ar iš patyrusio augintojo  galima nusipirkti jau suformuotą bonsą. Foruminės diskusijos  „nuo ko pradėti?” net Lietuvoje trunka keletą metų, ir turbūt  labiausiai paplitusi nuomonė orientuota į gamtoje natūraliai dažniausiai vykstantį procesą – „pradėti reikia nuo sėklos”. Kai kas netruko pasigirti ir parodyti kitiems ką iš tos sėklos užsiaugino. Bet praėjus kuriam laikui, kaip taisyklė, daugiau nieks ir nesužino, į ką išaugo tie pasėti medeliai. Galbūt dėl vienų ar kitų priežasčių jie nunyko arba jų augintojui pritrūko kantrybės metų metus puoselėti taip pamažu augantį savo kūrinį. Skaityti toliau: Geras klausimas „nuo ko pradėti?”, arba ką siūlo prekybininkai

Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (3)

Tikiuosi parodoje dalyvavę meistrai atleis šį mano nuoširdų atvirumą, bet labiausiai širdis džiaugėsi einant pro pirmąją bonsų ekspozicijos dalį, kurioje buvo išdėstyti pradedančiųjų entuziastų augintiniai.

Be jokios abejonės, patyrusių meistrų darbai šioje parodoje leido ne tik gėrėtis estetiniu išpuoselėtų bonsų giraičių reginiu, bet tiek entuziastams, tiek pastabesniems parodos lankytojams buvo suteikta reta proga nedidelėje erdvėje palyginti formavimo stilius, prezentacines detales, priežiūros ypatumus. Visi pamatėme ką galima pasiekti ilgamečiu ir atkakliu darbu bei rūpesčiu auginant ir formuojant bonsus, ko reiktų siekti.

Labiausiai džiugina tai, kad Lietuvoje yra žmonių, pasiryžusių perprasti šią kultūrą, ir norinčių savo nors ir pirmųjų žingsnių pasiekimais pasidalinti su kitais. Tokių enuziastų šioje parodoje buvo septyni. Jų tikrai yra gerokai daugiau, ir parodoje gal būt būtų sudalyvavę daugiau, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių ne visi galėjo atvykti, ne visiems pasisekė paruošti savo augintinius parodai – ir tai ne nuostabu, nes ši vasara buvo itin nepalanki vazoniniams augalams, tame tarpe ir bonsams. Skaityti toliau: Augalų labirintų bonsų erdvė. Ekspozicija (3)